Tikslinti apygardų ribas, o gal ir skaičių, skubina kintanti demografinė situacija – didėjanti migracija ir mažėjantis šalies gyventojų skaičius, rašo „Lietuvos žinios“.
VRK darbo grupė spalio mėnesį turėtų pateikti pirminius pertvarkos projektų variantus, kuriuos aptarti bus pasiūlyta ne tik politikams, bet ir plačiajai visuomenei.
Iki šiol beveik visi mėginimai bent mažumėlę jį pakoreguoti sulaukdavo aršaus politikų pasipriešinimo ir, pasiekę Seimo salę, dažniausiai žlugdavo. Bandymas pernai rudenį prieš Seimo rinkimus patobulinti kelių Vilniaus krašto apygardų ribas baigėsi beveik tarptautiniu skandalu dėl esą pažeidžiamų tautinių mažumų teisių, primena dienraštis.
Nors pažadai steigti specialią apygardą, kurioje galėtų balsuoti visi į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai, politikų kartojami prieš kiekvienus rinkimus, iki šiol neapsispręsta, ar tai daryti iš tiesų tikslinga.
Prieš du dešimtmečius nubrėžtos 71 rinkimų apygardos ribos šiuo metu neužtikrina rinkėjų balsų lygiavertiškumo principo. Tai reiškia, kad vienuose rajonuose Seimo narį gali išsirinkti kur kas mažiau rinkėjų nei kituose.
Didžiausios rinkimų apygardos yra Vilniaus Naujamiesčio – 52,6 tūkst., Karoliniškių – 43,1 tūkst., Vilniaus-Trakų, Vilniaus-Salčininkų, sostinės Naujosios Vilnios – visos apie 42,8 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos: Kauno Kalniečių – 28,9 tūkst., Ignalinos-Svenčionių, Akmenės-Joniškio – apie 29 tūkst. rinkėjų.
