Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 30d. 10:56

Rezoliucija dėl Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimo buksuoja nuo pat pradžių?

Prieš nuosprendžio paskelbimą 15min iš Briuselio
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Sausio 13-osios bylos nuosprendžio paskelbimas

Prezidentas Gitanas Nausėda dar rugsėjo pradžioje su Europos Parlamento (EP) pirmininku Davidu-Maria Sassoli aptarė rezoliucijos, skirtos pasmerkti Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą, bet nuo to laiko – jokių postūmių. Oficialiai – visas dėmesys dabar naujajai Komisijai, neoficialiai – Teisingumo ministerija pradėjo procesą ne nuo to galo ir tai gali baigtis visišku fiasko.

„Gerbiamas parlamento pirmininkas sureagavo, kad tokia rezoliucija Europos Parlamente, kuri smerkia tokius veiksmus, yra visiškai suprantama. Reikia atlikti tam tikrus parengiamuosius darbus, ir tokia rezoliucija gali pasirodyti. Ji tikrai garantuotų teisėjų nepriklausomumą nuo šiurkštaus kitos šalies mėginimo pasikėsinti į tą nepriklausomumą“, – Briuselyje rugsėjo 4 d. kalbėjo prezidentas.

Tuomet europarlamentaras Juozas Olekas BNS patvirtino, kad buvo susitikimas su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi ir aptarta tokia rezoliucija. Pats ministras dar liepos mėnesį Briuselyje susitiko su Teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto pirmininku Juanu Fernandu Lopez-Aguilaru, kur, Teisingumo ministerijos teigimu, „buvo kalbėta, kad komitetas apie šią situaciją stengsis kuo plačiau informuoti Europos Parlamento narius ir būtų inicijuota atitinkama rezoliucija.“

Lietuvos europarlamentarai – nuošaly

Įdomu, kad daliai Lietuvos europarlamentarų tokia iniciatyva iš vis buvo negirdėta. Dar įdomiau, kad iki šiol dalis jų teigia esantys palikti nežinioje.

„Girdėjau pranešimą, kad Vyriausybė parengs rezoliuciją. Mūsų nei vienas, kiek klausinėjau, nebuvo informuotas“, – šią savaitę teigė europarlamentarė Rasa Juknevičienė, kuri yra vienintelė lietuvė būtent LIBE komitete (pakaitinė narė).

„Niekas nesusitiko, nei kai teisingumo ministras lankėsi pas komiteto pirmininką. Po to prezidento apsilankymo metu pas EP pirmininką buvo kalba apie rezoliuciją – irgi nieko nežinojome. Tik iš spaudos girdėjau. Nežinau, kuriame komitete tai svarstoma – ar tai LIBE, bet dabar girdžiu kalbas, kad tai AFET’e (Užsienio reikalų komitete – red. past.)“, – pridūrė EP narė.

AFET komiteto narys Petras Auštrevičius irgi gūžčioja pečiais.

„Aš girdėjau apie ją vien tik iš žiniasklaidos, bet mes dar nieko negavome, bent jau aš asmeniškai. Nebuvo jokio kreipimosi“, – kalbėjo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Auštrevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Petras Auštrevičius

Tuo metu Teisingumo ministerija tikina, kad „teisingumo ministras E.Jankevičius laišku kreipėsi į visus Lietuvai atstovaujančius Europos Parlamento narius, prašydamas juos informuoti savo frakcijų narius apie Sausio 13-osios bylos svarbą Lietuvai ir Rusijos pradėtą politinį persekiojimą prieš jos tyrėjus ir teisėjus. Ministras taip pat paprašė europarlamentarų palaikyti rezoliucijos idėją ir jos svarstymą Europos Parlamente.“

Pasak ministerijos, E.Jankevičius laukia kvietimo iš LIBE komiteto atvykti ir aptarti rezoliucijos klausimą.

„Lietuva yra pasirengusi prisidėti, rengiant rezoliucijos projektą. Šiuo metu su LIBE komiteto sekretoriatu derinama galima ministro vizito į Briuselį data“, – savo atsakyme teigė Teisingumo ministerija.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Elvinas Jankevičius

„Jis (LIBE komiteto pirmininkas – red. past.) palankiai žiūri ir sako, kad reikia dabar tos formaliosios pusės pristatymo ir laiko. Nežinau, kada tas bus, nes ateina komisarai. Turbūt neužilgo tas susitikimas Komitete turėtų įvykti“, – svarstė Juozas Olekas, kuris yra vienoje EP politinėje grupėje (Socialistų) su LIBE vadovu J.F. Lopezu-Aguilaru ir bendravo šiuo klausimu.

Pasak jo, rezoliucijos „tekstą oficialiai paruoš komitetas, bet pradžia yra iš Lietuvos pusės, kur pagrindinis veikėjas yra teisingumo ministras ir jo komanda.“

Pradėjo ne iš to galo?

Painias EP procedūras išmanantiems toks Teisingumo ministerijos pasirinktas rezoliucijos „stūmimo“ kelias kelia nuostabą ir baugina, kad procesas gali įstrigti. Vien beveik viešos kalbos, kad rezoliuciją inicijuoja Lietuvos Teisingumo ministerija, o ne EP nariai, skamba dviprasmiškai. Tuo labiau, kad tikrai ne visi EP nariai laikosi tokio pat požiūrio į Rusiją, kaip ir Lietuva.

Įdomu, kad daliai Lietuvos europarlamentarų tokia iniciatyva išvis buvo negirdėta.

„Iškart išgirsim: „Ir vėl jūs lietuviai su savo Rusija…“, – teigė vienas asmuo, nenorėjęs būti įvardytas.

Be to, kas iš EP narių imsis rūpintis rezoliucijos kelione iš vieno EP kabineto į kitą?

„Man pasirodė, kad nelabai žinoma Europos Parlamento procedūrų. (...) Kai mes dabar priiminėjome rezoliuciją dėl Molotovo-Ribbentropo pakto, tai aš perėjau visą tą procedūrą.

Pirmiausia, dar birželio pabaigoje patys parašėme rezoliucijos tekstą. Tada pradėjome ieškoti pritarimo frakcijoje. Gavome užsienio reikalų koordinatoriaus žodinį pritarimą. Toliau ieškojome paramos tarp latvių, rumunų, bulgarų, lenkų. Tuomet atėjome iki frakcijos vadovybės ir visą rezoliuciją pradėjome „stumti“ jau Europos liaudies partijos frakcijos vardu. Lygiagrečiai dirbome ir su kitomis frakcijomis. Tuomet pasiūlymas išėjo į parlamento frakcijų prezidentų lygį.

Mes pasiūlėme įtraukti į sesijos Strasbūre dienotvarkę. Deja, jie pritarė debatams, bet ne balsavimui dėl rezoliucijos. Tai mus šiek tiek nuliūdino. Bet su pagalba kolegų iš Užsienio reikalų komiteto pavyko įtraukti į darbotvarkę. Jau tuomet, kai projektas buvo registruotas, mes su Andriumi Kubiliumi pradėjome derybas su kitomis frakcijomis – derinome tekstą ir tai buvo nelengva. Tik kai įrašėme socialistų siūlymus, jie nusprendė palaikyti rezoliuciją. Žaliųjų frakcijos palaikymą padėjo gauti Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas. Ir tik tada įvyko balsavimas“, – apie praėjusią savaitę priimtos EP rezoliucijos „Europos atminimo svarba Europos ateičiai“ kelius-takelius pasakojo R.Juknevičienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Juknevičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Juknevičienė

„Reikėtų rimto Lietuvos europarlamentarų Vilniuje susitikimo, kur būtų viskas mums paaiškinta, pasikonsultuota dėl konkrečių žingsnių ir veiksmų. Tada, žinodami ne iš žiniasklaidos, kartu imtume ir padarytume“, – patarimą davė EP senbuvis P.Auštrevičius.

J.Olekas buvo daug optimistiškesnis: „Su Ribbentropo-Molotovo rezoliucija prasisukome gana greitai. Manyčiau, kad šįmet ir tą rezoliuciją turėtume padaryti. Nežinau, ar spalį rezoliucija gali atsirasti, bet lapkritį – manau, visai realu.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Juozas Olekas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Juozas Olekas

Pats LIBE komitetas į prognozes dėl rezoliucijos nesileido. Pasiūlė susisiekti spalio antroje pusėje.

„Prieš nusprendžiant dėl rezoliucijos inicijavimo LIBE turi išdiskutuoti klausimą viduje, koordinatorių lygmeny. Tai įvyks tik, kai baigsis kandidatų į komisarus klausymai“, – sakoma komiteto atsakyme.

Pasak Teisingumo ministerijos, Europos Parlamento rezoliucija – stiprus ir autoritetingas tarptautinis balsas, padėtų paviešinti istorinę Lietuvai Sausio 13-osios bylą ir apginti konstitucinę pareigą atlikusius prokurorus ir teisėjus.

Šių metų balandžio mėnesį Rusijos Tyrimų komitetas paskelbė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl „priėmus žinomai neteisėtą nuosprendį“ Vilniaus apygardos teismo teisėjams (Ainorai Macevičienei, Aivai Survilienei, Virginijai Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui), kurie paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Anksčiau pareikšti kaltinimai už akių ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui. Jis kaltinamas neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min