Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2014 07 25 /11:26

Rimantas Vaitkus: įstoti į kai kuriuos universitetus lengviau nei į kolegijas

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis pakviesti 14 tūkst. 922 asmenys, pernai jų buvo truputį mažiau – 14 tūkst. 855. Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus kiek nustebęs – jo teigimu, praeinamasis balas kai kuriuose universitetuose mažesnis nei kolegijose.
Studentai lankėsi Lietuvoje lyderiaujančiose įvairių sričių įmonėse
Studentai lankėsi Lietuvoje lyderiaujančiose įvairių sričių įmonėse / „IMKI 2014“ organizatorių nuotr.

Į valstybės nefinansuojamas vietas šiemet pakviesti 18 tūkst. 654 stojantieji, dar 665 pasirašys tikslinio finansavimo studijų sutartis, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Vertinant šiemetinio priėmimo rezultatus stebina, kad praeinamasis balas kai kuriuose universitetuose mažesnis nei kolegijose.

„Vertinant šiemetinio priėmimo rezultatus stebina, kad praeinamasis balas kai kuriuose universitetuose mažesnis nei kolegijose. Tik keturi universitetai taiko minimalų stojamąjį balą nepriimdami studijuoti visų norinčiųjų, jo kartelė aukščiausia Vilniaus universitete, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Naujajame Mokslo ir studijų įstatyme mūsų numatytas privalomas minimalus slenkstis leis pasiekti, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijoms pasirengę stojantieji.“

91 studijų programa įvairiuose šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamų studentų skaičiaus. „Pirmiausia tai lemia studijų programų smulkumas, siaurumas, iš viso šiemet siūlyta apie 1800 studijų programų. Studentai vengia rinktis labai siauros specializacijos programas, kaip antai sveikatingumo ar logistikos vadyba ir pirmenybę teikia platesnėms, daugiau įsidarbinimo galimybių suteikiančioms programoms, – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras. – Aukštosios mokyklos turėtų pagalvoti, kaip padidinti studijų patrauklumą ir kokybę. Valstybė savo ruožtu stiprins tikslinio finansavimo mechanizmą, kad nenukentėtų šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimas.“

Daugiausia valstybės finansuojamų pirmakursių turės Vilniaus universitetas

Daugiausia – 2444 – valstybės finansuojamų pirmakursių turės Vilniaus universitetas. Kauno technologijos universitetui teko 1485 valstybės finansuojamos vietos, studijų stipendijos ir tikslinio finansavimo vietos, Vilniaus Gedimino technikos universitetui – 1232, Vytauto Didžiojo universitetui – 535, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – 495, M.Romerio universitetui – 352, Aleksandro Stulginskio universitetui – 317, Edukologijos universitetui – 311.

Tarp kolegijų daugiausia valstybės finansuojamų vietų gavo Vilniaus kolegija, jai tokių teko 1808. Kauno kolegijai teko 1535, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai – 719, Klaipėdos valstybinei kolegijai – 708, Šiaulių valstybinei kolegijai – 471, Kauno technikos kolegijai – 403 vietos.

Kokiai programai atiteko daugiausia studijų krepšelių?

Didžiausią skaičių pirmakursių į valstybės nefinansuojamos vietas planuoja priimti Vilniaus ir M.Romerio universitetai – atitinkamai po 2089 ir 1654.

Daugiausia – 193 – studijų krepšelių gavo ekonomikos studijų programa Vilniaus universitete. Po to eina programų sistemų programa Kauno technologijos universitete (141), teisė Vilniaus universitete (135), medicina Lietuvos sveikatos universitete (130), medicina Vilniaus universitete (129), programų sistemos toje pačioje aukštojoje mokykloje (125), maisto mokslas ir tehnologija Kauno technologijos universitete (119), teisė ir policijos veikla M.Romerio universitete (111), multimedija ir kompiuterinis dizainas Vilniaus Gedimino technikos universitete (110), politikos mokslai Vilniaus universitete (110).

Tarp kolegijų daugiausia – 151 – studijų krepšelių sulaukė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos miško ūkio studijų programa. Vilniaus kolegijos tarptautinis verslas gavo 143 krepšelius, programų sistemos – 130, bendrosios praktikos slauga – 124, buhalterinė apskaita – 113, Kauno technikos kolegijos statybos inžinerija – 109, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos automobilių techninis eksploatavimas – 107, Kauno kolegijos multimedijos technologija – 101, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje dėstoma jūrų laivavedyba – 95, Kauno kolegijoje mokomas kompiuterinių tinklų administravimas – 92.

Didžiausią skaičių pirmakursių į valstybės nefinansuojamos vietas planuoja priimti Vilniaus ir M.Romerio universitetai – atitinkamai po 2089 ir 1654. Vilniaus Gedimino technikos universitetas tokių vietų turi 1506, Vytauto Didžiojo universitetas – 1252, Kauno kolegija – 1051, Vilniaus kolegija – 805.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas (20 universitetų ir 23 kolegijas) dalyvauti užsiregistravo 39 tūkst. 712 asmenų, pernai jų buvo 41 tūkst. 15. Pagrindinio priėmimo prašymus pateikė ir konkurse dalyvavo 33 tūkst. 991 stojantysis.

Gavę kvietimus studijuoti pasirašyti studijų sutartis turi iki liepos 31 d. Rugpjūčio 1 d. prasidės papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas. Galutiniai 2014 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai paaiškės rugpjūčio 10 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius