Pasak jos, greitosios medicinos pagalbos stočių naudojama informacinė sistema esą geriau tenkina pacientų poreikius.
„Problema čia yra, kad mūsų darbuotojai turėtų būti BPC stotyse ir mūsų greitosios medicinos pagalbos stotys, įvedusios tam tikrą sistemą, pagal kurią yra priimami iškvietimai ir vykstama į vietą, turėtų atsisakyti tos (savo) sistemos ir pereiti prie siūlomos BPC sistemos, kuri, specialistų nuomone, yra tobulintina. Todėl ir siūloma apjungti abi sistemas, surasti geriausią variantą ir integruoti jį iki 2016 metų spalio 1 dienos“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
Anot jos, neįvykdžius pertvarkos gali tekti grąžinti Europos Sąjungos (ES) paramą.
„Jeigu mes neintegruosime greitosios medicinos pagalbos į BPC, galima daryti prielaidą, kad Lietuva bus neįvykdžiusi tam tikrų įsipareigojimų panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas ir teks grąžinti apie 19 mln. litų. Todėl mes labai aiškiai pasakėme, kad mes padėsime, dirbsime kartu ir integruosime palankiausiomis pacientams sąlygomis greitąją medicinos pagalbą į BPC, tačiau su tam tikromis išimtimis“, – aiškino ministrė.
Kaip pereis prie informacinės sistemos – dar nežino
BPC vadovas Audrius Čiuplys savo ruožtu žurnalistams sakė, kad kol kas nėra iki gali sutarta, kaip greitosios medicinos pagalbos stotys pereis prie prie BPC informacinės sistemos, nors tai turi būti padaryta iki kovo pabaigos.
„Mes turime įgyvendinti ES finansuojamą projektą, kurio vienas iš terminų yra kovo 30 diena – kad naudodamosis mūsų nuotolinėmis darbo vietomis BPC informacinės sistemos pagalba greitosios medicinos pagalbos stotys galėtų aptarnauti skambinantįjį“, – teigė jis.
A.Čiuplio aiškinimu, ne visos greitosios medicinos pagalbos stotys dar naudoja BPC informacinę sistemą, kuri leidžia greičiau išsiųsti pagalbą į nelaimės vietą.
„Ir mes siekiame, kad tam tikros – tarkime Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių – greitosios pagalbos stotys turėtų tas mūsų darbo vietas savo stotyse ir galėtų iš karto matyti bazinę informaciją, kurią mes gauname iš nukentėjusiojo. Mes stengiamės padaryti viską – tiek Vidaus reikalų ministerija, BPC ir Sveikatos apsaugos ministerija – kad žmonėms būtų suteikta kaip galima greita, kvalifikuota pagalba ir kad tas žmogus nebūtų du kartus perklausiamas – iš pradžių BPC operatoriaus, o po to greitosios medicinos pagalbos stoties operatoriaus. Mes siekiame, kad tai būtų kuo mažiau trikdoma ir tas pokalbis kuo mažiau užtruktų, ir greičiau išvyktų pajėgos“, – aiškino A.Čiuplys.
Pasitarime SAM dalyvauja ir vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. R.Šalaševičiūtė po pirmos pasitarimo dalies išvyko, pasitarimas tęsiasi pas ministerijos kanclerį.
Kreipėsi į prokuratūrą
Dėl greitosios medicinos pagalbos dispečerinių integravimo į BPC vasario pradžioje į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Vidaus reikalų ministerija bei Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija.
VRM prašo ginti viešąjį interesą dėl trukdymo vykdyti Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų plėtrą, tuo metu Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija teigia, kad ketinimas perjungti tiesioginius greitosios medicinos pagalbos kvietimo numerius į telefoną 112 pažeidžia gyventojų interesus. Kol kas Generalinė prokuratūra nėra apsisprendusi, ar pagal šiuos pareiškimus pradėti ikiteisminį tyrimą – prokurorai paprašė pateikti papildomos medžiagos.
Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų planas, kuriuo siekta greitosios medicinos pagalbos stočių atsakymo į pagalbos skambučius funkcijas integruoti į BPC, patvirtintas 2014-ųjų vasarį.
