Dabar populiaru
Publikuota: 2012 spalio 9d. 06:54

Rinkėjų gaudynės: tinka viskas

Darbo partija rinkėjams siūlo ne tiek save, kiek savo lyderį Viktorą Uspaskichą, kuris tikriausiai į Seimą net neis.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Darbo partija rinkėjams siūlo ne tiek save, kiek savo lyderį Viktorą Uspaskichą, kuris tikriausiai į Seimą net neis.

Partijos prieš rinkimus karštligiškai ieško gerbėjų, negalvodamos apie išskirtinę, idėjomis paremtą, į tikslines grupes orientuotą agitaciją. Vieni beatodairiškai gausina virtualių draugų būrius, kitiems išradinga pasirodo smurto scena, treti užbombarduoja savo „pasiekimais“.

Liberalai: valdantieji ar opozicija?

Partijos turi drąsos permainoms ir „žino, kaip“, kviečia drauge kurti gerovę arba klausyti sveiko proto balso, žengia „trečiu keliu“ arba kuria „trečią respubliką“. Skaitant vien šiuos šūkius, sunku suprasti, kad tai yra rinkimų šūkiai, o dar sunkiau – priskirti juos konkrečioms partijoms pagal ideologiją, žadamus pokyčius ar rinkėjų grupes, į kurias orientuojamasi.

„Šios rinkimų kampanijos problema – klausant debatų sunku atskirti, kur kuri partija kalba, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas Andrius Šuminas. – Visos žada tą patį, norėdamos užkabinti kuo daugiau rinkėjų, ir suvienodėja.“

A.Šuminas: „Klausant debatų sunku atskirti, kur kuri partija kalba. Visos žada tą patį, norėdamos užkabinti kuo daugiau rinkėjų, ir suvienodėja.“

Išskirtinio įvaizdžio nesusikūrė nė viena partija. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kaip ir dauguma valdžios partijų, bando pagrįsti nepopuliarius sprendimus, pabrėžia, kad buvo įveikta krizė, ir siūlo kartu kurti gerovės Lietuvą. Liberalai, ypač Liberalų sąjūdis (LS), taikosi į savo tikslinę auditoriją – jaunesnius, dirbančius, labiau išsilavinusius žmones.

Televizijos debatuose justi takoskyra ne tik tarp valdančiųjų ir agresyvesnės opozicijos. Prabilus LS atstovams ne visada suprasi, kuriai stovyklai jie priklauso – tai stoja už premjerą Andrių Kubilių, tai prisijungia prie opozicijos. Socialdemokratai, Darbo partija (DP), „Tvarka ir teisingumas“ kalba per daug vienodai.

Konservatoriai persūdė

Partijų reklama, kuri veržiasi iš spaudos, interneto, radijo ir televizijos, yra skirtingesnė. Ypač gausi – konservatorių. Jie rinkėjus bando priblokšti ne tik įspūdingo ilgio – kone 200 puslapių programa, bet ir įvairiais tinklalapiais, žaidimais, skaičiais, nuveiktų darbų sąrašu ir sarkazmu.

„Kartu pasiekėme daug. Nesustokime“, – interneto svetainėje ir žiniasklaidoje kviečia TS-LKD lyderiai. Konservatorių patriarchas europarlamentaras Vytautas Landsbergis nesuprato šio šūkio: „Kas? Mes turime nesustoti? Mums savęs raginti nereikia, mes nesustosime, jei mūsų nesustabdys. Tai ne mes turime nesustoti, o visi gerbiami Lietuvos žmonės.“

Akivaizdu, kad šiemet TS-LKD agitacijai metė didžiulius pinigus ir pajėgas. Viename gausiai iliustruotame tinklalapyje išvardyta 200 darbų: baigtų, tęsiamų ir planuojamų (pastarųjų dar nėra). Kitame puslapyje šaipomasi iš kai kurių partijų, imituojant jų ženklus, vadinant „agurkų milijonieriais“, „lakūnų respublika“, „raudonųjų partija“. Savo reklaminiuose leidiniuose konservatoriai spausdina ir reklamas, kuriose tyčiojasi iš savo konkurentų, ypač – Darbo partijos.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Andrius Šuminas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Andrius Šuminas

Trečiame rinkėjams siūloma atlikti testą ir pasitikrinti, ar jų pažiūros sutampa su šios partijos.

Konservatoriai nepraleidžia progos įgelti konkurentams: pašalintas prezidentas Rolandas Paksas sugretintas su nuverstu Libijos diktatoriumi Moammaru Gadhafi, o ekspremjeras Gediminas Kirkilas – su buvusiu SSRS vadovu Leonidu Brežnevu.

A.Šumino vertinimu, konservatoriai persistengė. Vietoj pertekliaus jie galėjo pabrėžti keletą idėjų: „Vienas efektyvios komunikacijos kriterijų yra dažnumas. Kai informacijos per daug, žmonės pavargsta nuo žinučių ir kyla atmetimo reakcija.“

Šūkiams gerų idėjų neranda

„Darbiečiai“ vėl griebėsi skaičių magijos – žada minimalią algą pakelti iki 1509 Lt. Jų šūkis – „Mes žinome, kaip“. Reklama tvirtina, kad Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas „turi daugiausiai drąsos geroms permainoms“, „galės įkvėpti daugiausiai optimizmo“ ir „geriausiai sugeba suburti bendram darbui“.

Pasikliaudama V.Uspaskicho populiarumu, partija kuklinasi atskleisti, ką žada valstybei, ir kreipiasi į tuos, kurie blaškosi tarp opozicinių partijų – DP, socdemų bei „tvarkiečių“.

Didžiosios partijos daug vilčių deda į savo lyderius – jie kalba reklamos klipuose, stovi priekyje plakatuose. „Nemažai politinių jėgų yra vieno žmogaus partijos, susibūrusios aplink vieną žmogų, kad padėtų jam įgyvendinti politines ambicijas. Jis yra garvežys su keletu keleivių“, – palygino A.Šuminas.

Partijoms sunku tiek ieškoti rinkėjams įsimenančių asmenybių, tiek kurti šūkius. Tai nelengvas uždavinys – reikia išreikšti jausmą ir „įvesti į rinką“, nors kartais šūkis užkabina netikėtai greitai ir ilgam. Naujosios sąjungos jau nebėra, o pareiškimas „nusipelnėme gyventi geriau“ tebeskamba. Socialdemokratų partija jau ne pirmą kartą į rinkimus eina su fraze „Svarbiausia – žmogus“, šiemet dar pridėtas raginimas balsuoti „už tuos, kuriais galima pasitikėti“. Norima šūkį padaryti atpažįstamą ir ilgam „apgyvendinti“ rinkėjų sąmonėje, bet A.Šuminui keista, kad tas pats šūkis skamba tiek esant opozicijoje, tiek valdžioje.

„Politikai kasa sau duobę“

Šiemetė kova dėl vietos Seime – ne tik niveliuojanti partijas, bet kartais net balansuojanti ant teisėtumo ribos. Sunkiai paaiškinamą „Tvarkos ir teisingumo“ vaizdo klipą, kuriame herojus pro langą išmeta nervinantį televizorių ir tariamai užmuša merginą, Vyriausioji rinkimų komisija uždraudė kaip propaguojantį smurtą.

A.Šumino manymu, klipas buvo sukurtas internetui, jaunesniems rinkėjams. Tradicinis „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratas mažai naudojasi informacinėmis technologijomis, todėl apie šokiruojantį klipą gal net negirdėjo.

Nežinomą savo kandidatų pusę nusprendusi pristatyti TS-LKD parengė leidinį „Žmonių istorijos“, stebėtinai panašų į populiarų savaitinį žurnalą „Žmonės“. Leidėjams nusprendus kreiptis į teismą, partijai teko atsiprašyti, o antrojo leidinio pavadinimą pakeisti į „Asmenybės“. „Taikoma į platesnę auditoriją, metamas saldybių jaukas“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Prieš rinkimus partijas ir atskirus politikus neretai užklumpa netikėtos krizės. Štai Vilniaus vicemeras socdemas Romas Adomavičius mažiau nei dvi savaitės iki balsavimo sulaukė įtarimų paėmus kyšį.

Tuo metu sostinės merui Artūrui Zuokui koją pakišo nesėkmingas bandymas įdiegti Vilniečio kortelę, kuri turėjo pakeisti elektroninius bilietus. „Kodėl politikai nusprendžia patys sau kasti duobę? – stebisi A.Šuminas. – Kodėl prieš rinkimus nuspręsta paleisti projektą, kuris, akivaizdu, baigsis didesne ar mažesne nesėkme ir supykdys žmones? Nereikėjo to daryti. Žmonės eilėse prie kioskų A.Zuoką ne pačiais gražiausiais žodžiais vadino.“

Politika virsta šou

Disertacijoje A.Šuminas analizavo rinkimų komunikaciją socialiniuose tinkluose ir detaliau analizavo praėjusių metų savivaldos rinkimus. Anot jo, daugelis politikų neteisingai įsivaizduoja socialinių tinklų veikimo principus – esą prisijungs, o po savaitės įvyks stebuklas.

Prieš rinkimus partijas ir atskirus politikus neretai užklumpa netikėtos krizės. Štai Vilniaus vicemeras socdemas Romas Adomavičius mažiau nei dvi savaitės iki balsavimo sulaukė įtarimų paėmus kyšį.

Todėl prieš rinkimus visi puola ieškoti virtualių draugų, tikėdamiesi jų simpatijų balsavimo dieną. Bet efekto šioje sferoje galima sulaukti tik po tam tikro laiko ir įdėjus pastangų, užmezgus tiesioginį ryšį su auditorija.

„Pamatė, kad yra „Facebook“, kuriuo visi naudojasi, ir metėsi į jį, bet išnaudoja menkai. Bando karštligiškai dauginti draugų, o kas jie per vieni, kas juos sieja, nežino. Socialiniuose tinkluose tikrasis ryšys užmezgamas sąmoningai, norint palaikyti kontaktą su politiku“, – aiškino ekspertas.

Šiame socialiniame tinkle publikuojamus įrašus galima leisti skaityti tik draugams arba bet kam. Daugelis žmonių, tokiu būdu kuriančių savo įvaizdį, atviri visiems, tačiau A.Kubiliaus ir G.Kirkilo mintys bei vaizdai prieinami tik tiems, kurie yra tapę jų virtualiais draugais.

Gerų socialinių tinklų panaudojimo pavyzdžių esama, bet dažniausiai vyksta primityvi komunikacija. Labiau sekasi tiems, kurie šioje erdvėje reiškiasi seniau, o ne pripuolamai prieš rinkimus. „Čia reikia įdirbio, kontaktų, užmegztų ne likus mėnesiui iki rinkimų. A.Zuokas sėkmingai išnaudojo socialinius tinklus per savivaldybių tarybų rinkimus. Kaip politiką jį galima vertinti vienaip ar kitaip, bet viešųjų ryšių specialistas jis geras“, – pastebi A.Šuminas.

Pastarosiomis dienomis per radiją skamba žinomos dainos „Anzelmutė“ perdirbinys – taip už save agituoja liberalcentristai. Jų atstovas Seimo narys Andrius Burba nuėjo dar toliau – LRT televizijos „Sveikinimų koncerte“ nuskambėjo jo atliekama daina.

„Siekiama atkreipti dėmesį visais įmanomais būdais. Negalima sakyti, kad tai žmonių „nekabina“, – pripažino A.Šuminas ir pridėjo, kad ne vien Lietuvoje, bet ir kitose šalyse rinkimų kampanijoje politinį turinį po truputį keičia šou elementai.

Kartu ekspertas atkreipė dėmesį, kad reklamai keliantis į internetą, sumažėjo dalomosios agitacijos – „pašto dėžutės nebelūžta nuo skaitalų, akivaizdu, kad pinigai metami kitoms priemonėms“.

Paprašytas įvertinti, kurių partijų kampanijos geriausiai pataiko į dešimtuką, o kurios šaudo pro šalį, A.Šuminas susimąstė: „Nykių daug. Yra partijų, kurios nelabai matomos ir girdimos. Debatuose įdomiausia stebėti ne tradicines, o naujas partijas. Labai ryškios, išskirtinės kampanijos nematau.“

Šį straipsnį taip pat galite skaityti savaitraštyje „15min“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min