Ginčas kilo, kai S.Skvernelio vyriausybė 2018 metais atsisakė pateikti Ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą, o vėliau informavo, kad įrašas buvo sunaikintas.
Šiame pasitarime svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.
Lietuvos teismai pripažino, kad Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalisčių teisę gauti ir skleisti informaciją. Tačiau S.Skvernelis ir jo komanda konkrečios atsakomybės išvengė.
Žurnalistės R.Miliūtė ir V.Danauskienė (pastaroji vėliau pasuko į politiką) Lietuvos teismuose nesėkmingai siekė, kad S.Skvernelis, tuometinis jo patarėjas Tomas Beržinskas ir kancleris Algirdas Stončaitis būtų nubausti administracine tvarka.
Tada jos kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Žurnalistės teigė, kad Lietuvos institucijų atsisakymas ką nors patraukti atsakomybėn pažeidė jų teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
Septynių teisėjų kolegija Strasbūre tokius argumentus atmetė. Jie pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių konvencija „negarantuoja pareiškėjui teisės pasiekti, kad trečiajam asmeniui būtų iškelta byla ir jis būtų nuteistas, taip pat nesuteikia teisės į asmeninį kerštą“.
Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad garso įrašas nebuvo pateiktas dėl kolektyvinių veiksmų, o ne dėl kažkurio konkretaus žmogaus sprendimo, iš serverio jis buvo ištrintas automatiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad garso įrašai iš serverio buvo ištrinti automatiškai per dvi dienas, nepriėmus dėl to atskiro sprendimo
„Atsisakymą pateikti žurnalistėms garso įrašą ir vėlesnį jo ištrynimą lėmė nacionalinio teisinio reglamentavimo spragos ir Vyriausybės kanceliarijoje susiklosčiusi praktika – tai papildomai patvirtina aplinkybė, jog praėjus mažiau nei mėnesiui po šio atsisakymo Vyriausybė inicijavo teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo nustatytas Vyriausybės pasitarimų garso įrašymas ir pasitarimų bei posėdžių tiesioginis transliavimas internetu“, – rašoma teismo sprendime.
Teisėjai konstatavo, kad konvencija „nereikalauja, kad viešieji pareigūnai būtų asmeniškai traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“ – šiuo atveju užteko pažeidimo konstatavimo.
„Teismas vienbalsiai nusprendžia: skundas pripažįstamas nepriimtinu“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame sprendime.
