Verslininkas prognozuoja, kad nesumažėjus emigracijai 2021 m. Lietuvoje gyvens dar 300 tūkst. mažiau 25-40 m. žmonių, kurie yra patys produktyviausi.
„Šiandien tų žmonių reikia dirbančių čia, nes mūsų visa valstybės išlaikymo sistema priklauso nuo tų žmonių, kurie dirba konkrečiai Lietuvoje ir moka čia mokesčius“, – teigė R.Dargis.
Tuo tarpu „virtuali Lietuva“ Sodros biudžeto niekaip nepapildo. „Reikia bent 300 tūkst. dirbančių žmonių čia, kad situacija Sodroje bent stabilizuotųsi, o apie skolos grąžinimą jau net nekalbama“, – sakė jis.
Nuo dirbančių ir mokančių mokesčius priklauso ir sveikatos sistemos ateitis, todėl senstant visuomenei ir mažėjant dirbančiųjų, ir jai ateityje kyla pavojus griūti, mano verslininkas.
Todėl, anot R.Dargio, Lietuvai būtina iš esmės keisti šias dvi valstybės išlaikomas sistemas, nes jų po kelerių metų gali visai nelikti. Tuo tarpu dabar, anot R.Dargio, politikai užuot galvoję, kaip pakeisti sistemas, mąsto apie tai, kad kažkada Sodrai susidūrus su dar didesnėmis problemomis bus galima į ją permesti žmonių privačiai sukauptas pensijų fonduose lėšas.
„Apie kokį pasitikėjimą valstybe tada galime kalbėti?“ – klausė verslininkas.
Pasak jo, nepasitikėjimą kelianti valstybė žmonėms duoda netiesioginį nurodymą laimės ieškoti kitur. Ir tai esą niekaip nesusiję su patriotizmo stoka.
„Žmogui, apart patriotizmo, reikia šiandien valgyti, reikia mokėti už šildymą, sveikatą, o kai suskaičiuoji, pamatai, kad natūralu, jog jis važiuoja lauk“, – teigė verslininkas.
Anot R.Dargio, šiuo metu Lietuvos ekonomika auga tik eksportuojančių įmonių dėka, o kitose srityse dirbantys žmonės gerovės nejaučia.
Jis pripažįsta, kad netolimoje ateityje algos visiems darbuotojams turės augti, nes jau dabar darbo pasiūlymų yra 13 proc. daugiau nei darbo ieškančių žmonių.
Tiesa, problemų verslininkas mato ir švietimo sistemoje, kuri rengia verslui nereikalingų darbuotojų minią. Anot jo, dvi sritys, kurių specialistai bus itin paklausūs ateityje yra maisto pramonė ir energetika, tačiau to neįvertina besirenkantys studijas.
„Pavyzdžiui, daug kalbama apie plėtrą informacinių technologijų srityje, bet aš pažiūrėjau, kad realiai vyksta gyvenime. (...) Iš 40 tūkst. abiturientų tik 1,8 tūkst. laikė informacinių technologijų egzaminą, nors skaičiuojame, kad imant visą Lietuvos verslą, tokių specialistų reikia bent 5 tūkst. kasmet, kad nekristume“, – teigė jis.
Pasak jo, dabar abiturientai laiko tokius brandos egzaminus, kurie jiems, kaip būsimiems darbuotojams nesukuria jokios papildomos vertės, išskyrus elementarų išsilavinimą.
„Anglų kalba dabar yra kaip valgyti, kaip šaukštą paimti. Be jos jau niekur šiandien nenuvažiuosi. Tai yra higienos dalykas šiandien. Tai yra tas dalykas, kuris privalomas. Lietuvių kalbą mokėti – garbės dalykas. Istorija – kiekvienas išsilavinęs žmogus turi mokėti, o kokias bazines žinias jis turi? Jokių“, – apibendrino verslininkas.
Pasak jo, todėl verslininkai drąsiai žvalgosi į išsilavinimą užsienyje įgijusius žmones ir mielai juos įdarbina. Tiesa, užsienio verslui į Lietuvą, pasak R.Dargio, persikelti į Lietuvą nėra taip lengva, kaip pavieniams darbuotojams.
„Valstybė nėra padariusi namų darbų, kad valdytų emigraciją. Pritraukti užsienio investicijų mes esame nepasiruošę. Atvažiuoju į savivaldybę, noriu statyti fabriką, įdarbinsiu 300 žmonių, pasakau. Tyla. Jie nežino, ar turi sklypų, infrastruktūrą, demografijos savo savivaldybėje nežino“, – apgailestavo R.Dargis.
