Sekite 15min Google
„Rugpjūčio 13 dieną mes atsinaujinome informaciją ir gavau patikslintus tiek skaičius, tiek pobūdį, tiek preliminarias datas, tad viskas yra pozityvu, tiktai aš nenorėčiau įsivelti čia į tokias ne visai solidžias politines lenktynes, kas pirmiausia įvardins tą konkrečią datą“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė ministras.
„Dėliojamos logistinės, techninės detalės. Aš manau, kad dar šiais metais mes turėsime didžiąją dalį pajėgumų Lietuvoje. Kiek tai bus tiksliai, tai yra skaičiavimas“, – pabrėžė jis.
BNS rašė, jog šiuo metu Jungtinės Valstijos peržiūri šalies karių buvimą Europoje. Lietuvoje rotaciją šią vasarą baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, tačiau dalis jų liko šalyje.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Šiuos sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių su įvairia kovine technika. Lietuva yra nurodžiusi, jog yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
„Esame pasiruošę priimti tiek sąjungininkų, kiek reikės. Bet yra karinė logika, kariniai skaičiavimai ir šiuo metu kariuomenių vadai deda paskutinius taškus ant šių skaičiavimų. Atliekami pakeitimai bus naudingiausi mūsų regionui“, – pabrėžė R. Kaunas.
Lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge'as Colby (Eldbridžas Kolbis) ketvirtadienį paragino Aljanso sąjungininkus paaiškinti, kaip jie ketina tenkinti Vašingtono reikalavimus prisiimti atsakomybę už Europos gynybą.
Kiek anksčiau rugpjūtį JAV išsiuntė klausimyną, kuriame Europos šalių prašoma parodyti, kaip jos daro pažangą siekdamos prisiimti pagrindinį vaidmenį ginant savo žemyną po to, kai buvo susitarta labai padidinti karinius biudžetus.
Anot R. Kauno, Lietuva pateikė atsakymus į užduotus klausimus.
„JAV prašo įrodymų darbais. Ir mes tuos įrodymus pateikėme (...), kadangi Lietuva į savo piliečių saugumą investuoja didžiausią procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) tarp visų NATO valstybių, modernizuojame sausumos kariuomenę, kuriame vientisą automatizuotą antidroninę gynybą“, – kalbėjo ministras.
„Tai visa informacija yra pateikta sąjungininkams įvertinti ir pradinė nuomonė, nuostata, kad sutikta labai pozityviai, palankiai“, – pabrėžė jis.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų. Šalies pareigūnai teigia, kad kitąmet gynybai skiriama BVP dalis taip pat turėtų būti ne mažesnė nei 5 procentai.
