Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 11d. 07:26

Laisvė Rokiškį pakeitė kaip meilė pakeičia žmogų – šypseną ir dainą į lūpas įdėjo

Rokiškis
Luko Balandžio nuotr. / Rokiškis

Kaži ar yra Lietuvoje rajoninis miestas, kur neišgirsi raudos apie išvažiuojantį jaunimą, vargingą senolių dalią, nedarbą ar alkoholio upes. Panašių skundų išgirdome ir Rokiškyje, tačiau rašinėlio iš serijos „sodybų tuštėjimo metas“ šįkart jums nepasiūlysime ir pabūsime Rokiškio – grafų ir linksmų senolių miesto – ambasadoriais.

Ant stalo – klevų sula, naminė duona, lašiniai, medus, obuolių sūris ir trispalvė. Lūpose – daina. Taip mus pasitinka ir išlydi Rokiškio „Bočių“ muzikinis kolektyvas.

Skundus pasilikę sau, jie klusniai susėda už stalo, nutyla, o vadovė minutei išlekia pasidažyti lūpų, grįžusi atsistoja taip, kad visi matytų, ir rėžia džiugią kalbą apie savo ir kolektyvo muzikinį kelią.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis

„Mūsų jaunystė mus šildo. Argi yra čia bent vienas pagyvenęs žmogus? Mes visi jauni, visi gražūs“, – sako kolektyvo vadovė A.Krikštaponienė.

Music podcasts – Free Audio – Aldona Krištaponienė apie ...

Tą dieną, kai lankėmės Rokiškyje, „Bočių“ vyrai repetavo dainas moterims. Tačiau kolektyvas, sužinojęs, kad atvykstame paklausti, kaip jie gyvena, nusprendė sukviesti ir moteris – visos atėjo pasipuošusios, džiugiai nusiteikusios. Dar viena proga pabendrauti, padainuoti.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./„Bočių“ kolektyvas su vadove A.Krikštaponiene

„O su daina ir darbas geriau sekasi“, – žinomą liaudies patarlę kartojo dainininkas Vidmantas.

Jeigu bandytume Rokiškį pažinti tik iš skaičių, konstatuotume – jis susitraukęs ir pasenęs. Tačiau nuvykus susidaro įspūdis, kad tai triukšmingai gyvenantis ir kaip niekas kitas gražus miestas, per 25 nepriklausomus Lietuvos metus pasikeitęs neatpažįstamai.

O keistis Rokiškis pradėjo nuo savo širdies – Rokiškio dvaro rūmų.

Taip jie atrodė 1998 metais:

Gintauto Dainio nuotr./Rokiškio dvaras 1998
Gintauto Dainio nuotr./Rokiškio dvaras 1998

O taip atrodo dabar:

Jurgitos Lapienytės nuotr./Rokiškio dvaras
Jurgitos Lapienytės nuotr./Rokiškio dvaras
Jurgitos Lapienytės nuotr./Rokiškio dvaras
Jurgitos Lapienytės nuotr./Rokiškio dvaras

Altoriaus ugnį užstojo paminklas laisvei

Sakoma, kad grafai, tamsią naktį atsistoję ant dvaro laiptų galėdavo matyti, kaip už kilometro esančioje bažnyčioje ant altoriaus dega žvakės. Alėja, kuri jungia dvarą ir bažnyčią, sovietų okupacijos metais neapaugo pastatais, o dvaro turtą padėjo išsaugoti virėjas, okupacijos metais slėpęs brangų grafų porcelianą ir drabužius.

Dariaus Baltakio nuotr./Rokiškis
Dariaus Baltakio nuotr./Rokiškis

Nesugriautas ir 1931 metais pastatytas Roberto Antinio nepriklausomybės paminklas, kuris dabar užstoja altoriaus ugnį.

Kalbama, kad paminklas alėjoje pastatytas tyčia, kad lenkų grafai Pšezdzieckiai iš dvaro rūmų matytų ne altorių, bet ir tautinio atgimimo simbolį – 9 metrų obeliską su senovės lietuvių kariu, vaidila, rankas į dangų iškėlusia lietuvaite ir saule, kurios centre pavaizduota svastika.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Kairėje – paminklas nepriklausomybei

Būtų paminklą nugriovę, jei ne sumani lietuvių „diplomatija“ – svastika buvo užtinkuota, o pats paminklas slėptas nuo pašalinių akių apsodinus jį medžiais. Ir grafai, jeigu tebegyventų Rokiškio dvare, altoriaus ugnimi vakarais grožėtis negalėtų.

Štai kaip anksčiau atrodė paminklas ir alėja (1999 metai):

Gintauto Dainio nuotr./Rokiškis 1999
Gintauto Dainio nuotr./Rokiškis 1999
Gintauto Dainio nuotr./Rokiškis 1999
Gintauto Dainio nuotr./Rokiškis 1999
Gintauto Dainio nuotr./Alėja
Gintauto Dainio nuotr./Alėja

Grafai Pšezdieckiai, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, traukėsi į Lenkiją, tikėdamiesi sugrįžti. To laukė ir jų virėjas Augustinas Kalpokas, laikinai priglobęs nemažai dvaro turto, tikėjęsis, grafams grįžus, būti apdovanotas už turto išsaugojimą.

Tačiau šeimininkų virėjas taip ir nebesulaukė.

Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė mus pirmiausia nusivedė į grafų valgomajį, kuris išlikęs nuo XX amžiaus pradžios.

Music podcasts – Listen Audio Files – Marytė Mieliauskienė pasak...

Nors grafai į dvarą negrįžo, jame tyla nespengia – rekonstruotame dvare švenčiami abiturientų šimtadieniai ir išleistuvės, vestuvės, rengiasi koncertai, vyksta iškilmingi tarybos posėdžiai, į svečius atvažiuoja aukšti užsienio šalių pareigūnai.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškio dvaro valgomasis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškio dvaro valgomasis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis dvaro rūmų valgomajame rasite svastikų, kurios čia buvo ir sovietų okupacijos laikais
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis dvaro rūmų valgomajame rasite svastikų, kurios čia buvo ir sovietų okupacijos laikais

Visai kitokį dvarą būtumėte pamatę prieš 25 metus, kai ne tik jo darbuotojai, bet ir ambasadoriai turėdavo naudotis lauko tualetu.

„Atkūrus nepriklausomybę, dar ilgą laiką gyvenome su lauko tualetu. Po to, kai 1996 metais buvo rekonstruota didžioji menė ir prasidėjo visokie koncertai, žvaigždžių atvažiavimai, tarp jų ir iš užsienio, ir kai vieno Italijos ambasados vizito metu jie paprašė nueiti į tualetą, o tualetas buvo lauke, tai pagaliau tualetas buvo įrengtas. Tai didžiausias pasiekimas – buvome prijungti prie miesto kanalizacijos“, – pasakojo  Rokiškio muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.

Podcast Hosting – Audio Hosting – Nijolė Šniokienė pasakoja...
Giedriaus Kujelio nuotr./Nijolė Šniokienė
Giedriaus Kujelio nuotr./Nijolė Šniokienė
Rokiškyje puotauja mediniai paukščiai

Čia mus kviečia liepų alėja
Tvenkiniuos Lita su Latu
Ir dvaro kolonos taip šviečia
Lyg nuotaka baltam rūke

Dariaus Baltakio nuotr./Eilėraštis
Dariaus Baltakio nuotr./Eilėraštis

Tai ištrauka iš vienos „Bočių“ kolektyvo narės eilėraščio, kurį ji įdavė mums prieš išvažiuojant. Lita su Latu – juodos Rokiškio dvaro gulbės, kurias padovanojo Latvijos miestas Cesis. 

 

Lita su Latu – viena iš tų retų Rokiškio porų, kurios nori susilaukti palikuonių. Tiesa, kol kas nesėkmingai – pirmas kiaušinis nusiritęs į vandenį suskilo ir kol kas dvaras gulbiukų neturi. Tačiau paukščių Rokiškio dvare – tikrai ne du.

Paukščių balius – taip vadinasi garsiausio XX amžiaus dievdirbio Liongino Šepkos drožinių kompozicija, kurią, kaip ir daug kitų meisto kūrinių, priglaudė Rokiškio muziejus.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Kompozicija Paukščių balius
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Kompozicija Paukščių balius

Kai kurie drožiniai liudija žiaurų sovietų valdžios bandymą susidoroti – L.Šepką išvežus į senelių namus, dalis drožinių iš jo kiemo buvo tiesiog nustumti į ežerą, gulėjo balose, ir dabar ant jų matyti vandens, trypimo žymės.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Šis dievdirbio darbas anksčiau padėdavo žmonėms perlipti balą
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Šis dievdirbio darbas anksčiau padėdavo žmonėms perlipti balą

Tačiau, kaip ir grafų turtus ar valgomąjį, pagoniška svastika puoštą nepriklausomybės paminklą, taip ir L.Šepkos darbus išsaugoti pavyko, ir dabar jie yra itin populiarūs ne tik tarp smulkmeniška technika besižavinčių menininkų, bet ir kitų dvaro lankytojų, tarp kurių daugiau užsieniečių ir kitų miestų gyventojų, nei rokiškėnų, kurių daug užsiėmę darbais ūkyje.

Laisvės metai – ne vėjams vaikyti, o sunkiam darbui paskirti

Henrikas Jonas Giriūnas negali imti ir tiesiai šviesiai pasakyti, kada jam buvę geriau – ar prieš 25 metus, ar dabar. Vyras jau penkerius metus augina 50 avių, tačiau gyvenimas, pasakoja, jam nėra lengvas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Henrikas Jonas Giriūnas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Henrikas Jonas Giriūnas

„Laisva Lietuva yra laisva. Kas įsitvirtino, tiems gerai. O kas neturėjo už ko įsitvirtinti – pragyvename“, – pasakojo Henrikas.

Upload Music – Upload Audio Files – Henrikas Jonas Giriūnas pas...

Prie Rokiškio jis pasodino ąžuolų alėją: „Nes nebėra kam žemės dirbti.“ Jis taip pat priklauso „Bočių“ dainininkams. Jie apie senstantį ir besitraukiantį Rokiškį pasiskundžia tik už liežuvio traukiami, o šiaip mieliau dainuoja ir gražiais žodžiais dalijasi.

Daug apie Lietuvą jų turi ir Vidmantas Bražiūnas. Rokiškis jam, kaip ir likusi Lietuva, labai gražus. Tiesa, gal tik kiek pamirštas kraštas – daugiau jaunų žmonių tik vasarą Rokiškyje matyti, kurie atvažiuoja jau nebe gyventi čia, o tik atostogų.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis

„Reikia pritraukti jaunimą. Priešingu atveju, mes, senjorai, galime tik padainuoti gražias dainas, bet verslo pakelti nebegalėsim. Jau padarėm savo – dirbom, dirbom, o dabar poilsiaujam, dainuojam“, – pasakojo V.Bražiūnas.

Play Music – Upload Audio – Vidmantas pasakoja apie Roki...

Dainai labai tinkama Rokiškio dvaro rūmų menė, kuri atnaujinta ir visuomenei buvo pristatyta 1997 metais. Vienas atidarymo iškilmių svečias buvo ypatingas – tai paskutinis grafų liokajus, vyresnis nei 100 metų. 

Gintauto Dainio nuotr./Rokiškio dvaro rūmų menės atidarymas 1997 metais
Gintauto Dainio nuotr./Rokiškio dvaro rūmų menės atidarymas 1997 metais

„Jis ir protavo, ir matė, ir girdėjo. Įėjo pro duris, pasižiūrėjo į grindis ir pasakė: „Vaikai vaikai, ką jūs su tomis grindimis padarėte? Atsimenu, tamsios buvo. Vaškuodavau, dirbau dirbau, kaip jūs jas nubalinote?“, – pasakojo M.Mieliauskienė. Menėje originalaus ąžuolinio parketo neišliko – jis buvo tiek „nuzulintas“, kad teko jį pakeisti kitu.

„Čia ir vestuvės, abiturientų išleistuvės, šimtadienių pasibuvimai, koncertai, nes mūsų didžiosios menės akustika labai gera ir žmonės turi kur praleisti ir laisvadienius“, – pasakojo N.Šniokienė.

Bet akustika – dar ne viskas

Kai skambinau A.Krikštaponienei, prašydama susitikimo, moteris apsidžiaugė. Ne tik pažadėjo sukviesti ir liepti pasipuošti kolektyvo moterims, kurios tą dieną repetuoti neturėjo, mat vyrai ruošėsi moters dienai, bet ir pasiūlė kelias dainas, kurias galėtų mums sudainuoti.

„Mano gyvenimo šūkis „Laimingas, kas muziką už darbą pasirinko!“, – sako A.Krikštaponienė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Rokiškis

Bandžiau ją vis išklausti – tai kaipgi gyvenimas Rokišky per 25 metus pasikeitė? Tačiau moteris klausimą ignoravo ir net pati išsidavė – norėjusi papasakoti apie save.

Gyvena gerai, nes turi muziką – didelę muzikų šeimyną, didelį senolių dainininkų kolektyvą, su kuriuo tiek gastroliuoja, kad ir pasenti laiko nėra.

Kolektyvui – 16 metų. Ir jis tik dėl nepriklausomybės atkūrimo apie laisvę dainuoti gali ir stalą trispalve dengti.

Listen Music – Music podcasts – Aldona Krištaponienė pasak...

Ši vėliava, saugoma Rokiškio muziejuje, pasiūta 1918 metais, kruopščiai saugota įsiūnant ją į paltą, ir dienos šviesą antrąkart išvydusi tik Sąjūdžio laikais:

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./1918 metų vėliava
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./1918 metų vėliava

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min