Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rolandas Paksas nori dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose

Rolandas Paksas
Tomo Lukšio/BFL nuotr. / Rolandas Paksas
Šaltinis: BNS
0
A A

Iš prezidento posto per apkaltą pašalintas „tvarkietis“ Rolandas Paksas pranešė norintis dalyvauti 2012 metų Seimo rinkimuose. Jo bendražygiai jau ėmėsi teisinių žygių tam užtikrinti.

„Aš manau, kad taip“, – pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė šiuo metu Europos Parlamente dirbantis partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis R.Paksas, paklaustas, ar mano, kad gali dalyvauti 2012 metų Seimo rinkimuose.

R.Pakso pasamdytų teisininkų darbo grupė pasiūlė, kad turėtų būti panaikinta Seimo rinkimų įstatymo nuostata, jog į parlamentą negali būti renkamas asmuo, kuris iš posto buvo pašalintas apkaltos būdu.

R.Pakso pasamdytų teisininkų darbo grupė pasiūlė, kad turėtų būti panaikinta Seimo rinkimų įstatymo nuostata, jog į parlamentą negali būti renkamas asmuo, kuris iš posto buvo pašalintas apkaltos būdu.

„Teisininkų uždavinys buvo vienas – kaip priderinti Europos žmogaus teisių konvenciją, konkrečiai Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, prie Lietuvos įstatymų. Teisininkų išvada yra vienintelė – kad naikiname Seimo rinkimų įstatymą, kuriame numatyti apribojimai“, – sakė R.Paksas.

„Aš užregistravau šiandien Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio esmė yra ta, kad siūloma 2 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios, t.y. išbraukti, jog Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą“, – teigė Seimo narys „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio teisininko, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Alfonso Vaišvilos, turėtų būti atšauktas ir Konstitucinio Teismo nutarimas, pagal kurį R.Paksas 2004 metais buvo pripažintas sulaužęs Konstituciją. Teisininko teigimu, valstybė, pasirašiusi tarptautinę sutartį, įsipareigoja nepriimti jai, šiuo atveju Europos žmogaus teisių konvencijai, prieštaraujančių teisės aktų.

„Nuo EŽTT sprendimo priėmimo dienos šitie aktai netenka savo juridinės galios ir nuo tos dienos netaikomi. Tai nereiškia, kad jie yra panaikinami ar atšaukiami, nes panaikinimas priklauso tai institucijai, kuri juos yra priėmusi. (...) Pagal mūsų įsipareigojimus stojant į Europos Sąjungą (ES), Lietuva pripažįsta ES teisės aktų viršenybę toje srityje, dėl ko buvo susitarta“, – kalbėjo A.Vaišvila.

Jis svarstė, ar galima R.Pakso atžvilgiu nustatyti ribojimus, neleidžiančius jam tam tikrą laiką būti renkamam į Seimą.

„Mūsų Konstitucija, 86 straipsnis, yra nustatęs, kad asmuo, sulaužęs priesaiką arba šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, gali būti nušalinamas nuo pareigų. Tai viena sankcija, kuri už tokį pažeidimą yra taikoma. Kyla klausimas, ar galima prie šitos sankcijos prijungti pagalbines. Šiuo atveju mes turime atvejį, kai pagalbinė, iš pasekmių išeinanti sankcija yra sunkesnė negu pagrindinė“, – teigė A.Vaišvila.

„Ar parlamentas gali įvesti tokį apribojimą? Konstitucija nieko nesako apie papildomas sankcijas ir nieko nesako, kad Seimas įstatymų būdu gali numatyti tokias sankcijas. (...) Asmenims suteikiami politiniai įgaliojimai demokratinėse visuomenėse priklauso tautai. Jei asmens teisės kandidatuoti į mums žinomas pareigybes yra apribojamos, išeitų, kad įstatymas apriboja ne tik šito asmens, bet mūsų visų teises rinkti tai, ką mes galime rinkti laisvų rinkimų pagrindu“, – dėstė teisės ekspertas.

A.Vaišvila, be kita ko, pažymėjo, jog asmuo, kuris įgyja teisę būti renkamas Seimo nariu, gali būti būti renkamas ir prezidentu.

Pasak R.Pakso, jo pasamdytų teisininkų darbo grupėje be Lietuvos ekspertų dirbo ir Austrijos bei Šveicarijos specialistai, kurie yra buvę ar neseniai buvo paskirti EŽTT teisėjais.

Nušalintasis prezidentas teigė, kad teisininkų paslaugos kainavo apie 90 tūkst. litų, kuriuos skyrė „Tvarka ir teisingumas“.

A.Vaišvila, be kita ko, pažymėjo, jog asmuo, kuris įgyja teisę būti renkamas Seimo nariu, gali būti būti renkamas ir prezidentu.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra neproporcingas.

Tarpžinybinė darbo grupė iki antradienio turi baigti rengti pasiūlymus Vyriausybei, kaip galėtų būti įgyvendinamas EŽTT sprendimas. Teisės ekspertai neturi bendros nuomonės, ar po Strasbūro teismo sprendimo reikės keisti Konstituciją.

Svarstoma, jog R.Paksui gali būti taikomi apribojimai užkirsiantys kelią jam dalyvauti 2012-ųjų, o galbūt ir 2016 metų Seimo rinkimuose.

R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis šiurkščiai sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min