Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje šią vasarą dirba 71 gelbėtojas. Dauguma gelbėtojų – studentai. Kai kurie mokslus kremta užsienyje, o vasarą nusprendė praleisti prie jūros.
Atskirti gelbėtojus paplūdimyje nesudėtinga – atletiškos formos jaunuoliai, kaip ir gultų nuomotojai, ledų pardavėjai, tinklinio aikštelės prižiūrėtojai, yra gerokai įdegę.
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje ne vieną vasarą išdirbęs plaukimo treneris Aleksandras Siakki skuba patikinti – romantikos šiame darbe nedaug.
„Jau per treniruotes visi įsitikina, koks tai darbas. Pirmosiomis savaitėmis gelbėtojai pajaučia, kokia atsakomybė juos slegia. Ne vienas po vasaros būna labiau subrendęs“, – aiškino A.Siakki.
Įspėjimų negirdi
Antradienį prie paplūdimių driekėsi eilės vasarotojų. Melnragėje eismą reguliuoti ėmėsi pareigūnai. Paplūdimiuose – tiršta. Iškelta raudonoji vėliava, įspėjanti, kad maudytis pavojinga, mažai ką drausmina. Žmonės veržiasi į bangas.
II Melnragės poste, kur įsikūrusi pagrindinė Klaipėdos gelbėtojų stotis, kartu su gelbėtojais budi ir dvi medikės. Žiūronai gebantys parodyti, ką poilsiautojai veikia prie molo, nepaleidžiami iš rankų.
„Kol mes čia kalbamės, šitie vaikai atitrūko nuo tėvų,“ – rodo A.Siakki ir, kol akimis ieškau pasiklydusių vaikų, paprašo greta stovėjusio gelbėtojo nubėgti iki paklydėlių.
Šiam pasileidus į paplūdimį, gaunama žinia iš I Melnragės. Prie molo į duobę jūroje pateko šešiolikametis ir niekaip neišsikapanoja. Nors 600 metrų ruožas nuo molo priklauso uostui, gelbėtojai vis tiek stebi poilsiautojus ir čia. Šešiolikametis sėkmingai ištraukiamas į krantą. Gelbėtojai per garsiakalbius primena apie plevėsuojančią raudoną vėliavą ir pavojų jūroje.
Kai vienas gelbėtojas paprašo parodyti paplūdimio nuotraukas, vos neišmeta fotoaparato iš rankų – pro žiūronus kitas gelbėtojas pastebi bangose besimakaluojančią moterį.
Staigiai ant keturračio užšokę jaunuoliai ir seselė išskubėjo į vietą. Moterį pavyko išvaduoti iš bangų, seselės pagalbos neprireikė.
Giruliuose gelbėtojų pagalbos prireikė plaukti nemokėjusiam ir į duobę patekusiam svečiui iš Maskvos.
Tampa auklėmis
Gelbėtojai jau kelintą vasarą pastebi, kad paplūdimiuose vis daugiau vaikų vaikšto be priežiūros. Paradoksas, bet visa dažniau ne tėvai, o vaikai ima ieškoti šeimos. Kai vaikas grąžinamas besideginančiai motinai ši neretai dievagojasi nė nepastebėjusi, kad mažametis nuklydo. Nepastebi jos ir bangose besiturškiančių vaikų, net ir tuomet, kai gelbėtojai vis kartoja apie pavojingas bangas.
„Tai yra mūsų kasdienybė – ieškoti mamų ir tėčių arba nuklydusių vaikų“, – pastebi A.Siakki.
Neseniai gelbėtojams teko drausminti tėvus – jų vaikas maudėsi prie pat ženklo, įspėjančio apie pavojingas duobes. „Tėvai lyg niekur nieko sako, kad mūsų darbas gelbėti ir liepė nesikišti. Taip ir pasakė: „Jei skęs, juk ištrauksit“, – nemalonų akibrokštą prisiminė A.Siakki.
Tenka žadinti
Pro žiūronus poilsiautojus stebintys gelbėtojai kartais pagaili pamatę gerokai perkepusį žmogų. Paaiškėja, kad dažniausiai nuraudę poilsiautojai būna įmigę. „Ir, kaip paaiškėja, neretai neblaivūs. Tuomet pažadinam ir pasiūlom pasitraukti į šešėlį,prisidengti galvą“, – aiškino gelbėtojas.
Alkoholis – dar viena problema. Poilsiautojams pramogos paplūdimyje siejasi ir su buteliu alaus ar sidro. Įspėti, kad viešoje vietoje – neleidžiama, jie tikina esantys gamtoje prie jūros ir nori daryti, ką panorėję. Nepaisoma ir pastabų, kad alkoholis ir kaitra – nesuderinama.
Įžūliausiems tenka iškviesti ir policijos pareigūnus.
