Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Romas Kalanta: auka, įkvėpusi Kovo 11-ąją

1972-ųjų įvykiai sulaukė didelio atgarsio ir už Atlanto.
VDU Lietuvių išeivijos instituto nuotr. / 1972-ųjų įvykiai sulaukė didelio atgarsio ir už Atlanto.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Su šį sekmadienį minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena tampriai susijęs prieš beveik 40 metų Kauną supurtęs įvykis: pasipriešinimo sovietų valdžiai aktas – Romo Kalantos susideginimas. Devyniolikmetis vaikinas 1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. Šis įvykis sukėlė didelį rezonansą visuomenėje ir nuskambėjo už Sovietų Sąjungos sienų.

Ruošiasi sukakties paminėjimui

Į Laisvės alėją spontaniškai plūstelėjo tūkstančiai hipiais save laikiusių jaunuolių. Juos saugumiečiai, milicija gaudė, kirpo ilgus plaukus, mušė, tardė, tačiau R.Kalantos, kuriam šiemet būtų sukakę 59 metai, ištarto žodžio „Laisvė“ nesugebėjo išplėšti iš širdies, proto ir atminties. Masiniai neramumai buvo nuslopinti tik gegužės 19 d.

Šią svarbią visai lietuvių tautai sukaktį iškilmingai paminėti parodomis, konferencijomis, perleidžiamais leidiniais ir spektakliais šiemet ruošiasi Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Jie prašo  ir visuomenės pagalbos.

Džinsai, batai ir muzika

„R.Kalantos susideginimo 30-mečiui buvo išleistas šiam įvykiui skirtas Kauno istorijos metraštis, kurio visas tiražas iš karto „išsivaikščiojo“, perdainuotų „The Beatles“ dainų albumas, surengtas koncertas. Šiemet taip pat norime deramai prisiminti ir įvertinti R.Kalantos poelgį“, – sakė prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas Arūnas Antanaitis.

Šį kartą didžiausias dėmesys bus skirtas žvilgsniui į to laikmečio alternatyvaus jaunimo – „gėlių vaikų“ – gyvenseną, aprangą, muziką.

Lietuvos hipiai, kiek pajėgė, sekė Vakarais, su kuriais asocijavosi nevaržoma laisvė. Jie taip pat, kaip ir už „geležinės“ užtvaros gyvenę bendraamžiai, klausėsi bitlų, rolingų ir kitų to meto populiarių grupių dainų, kaupė vinilo plokštelių kolekcija, nešiojo džinsus ir ilgus plaukus, grojo gitaromis.

„Norime to meto daiktus bent iš dalies atspindėti prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje vyksiančioje parodoje. Jei žmonės turi išsaugoję autentiškų to meto garso, vaizdo įrašų, gitarų ar kitų įdomybių, labai prašome susisiekti su mumis telefonu (8 37) 751 047“, – pagalbos rengiant parodą prašė A.Antanaitis.

Rėmėsi originalia byla

Dar viena, VDU Teatrologijos katedros docento Edgaro Klivio kuruojama, paroda vyks VDU menų galerijoje „101“. Ja bus siekta parodyti 1968–1972 m. laikmetį teatriniame kontekste, ypač atkreipiant dėmesį į režisieriaus Modrio Tenisono vadovaujamą Kauno pantomimos trupę. Trupė išsiskirstė iškart po R.Kalantos susideginimo.

Parodoje bus eksponuojamos autentiškos nuotraukos, vaizdo medžiaga, kuriamos audiovizualinės instaliacijos.

Abi parodas vainikuos VDU akademinio studentų teatro „Erro“ spektaklis, kuriame bus panaudota aktyvaus to laikmečio veikėjo Vytauto Kaladės baudžiamoji byla ir Leono Kaladės prisiminimai.

„Kalantinių“ rengėjai taip pat ketina lietuvių ir anglų kalbomis perleisti 2002 m. išleistą Kauno istorijos metraštį, perdainuotų „The Beatles“ kūrinių įrašą.

Specialiai į gegužės 11 d. rengiamą apvaliojo stalo konferenciją, skirtą paminėti R.Kalantos susideginimui, iš JAV atvyks Vašingtono valstijos universiteto doktorantė Amanda Swain, tyrinėjanti Lietuvos hipių judėjimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min