Dabar populiaru
Publikuota: 2014 rugsėjo 3d. 19:44

Romės B.Karvelienės skrydis: nuo taboro dugno iki susitikimo su prezidente

Filmo „Pasaulio virtuvė“ herojės (iš kairės): Marisa Leonavičienė, Alicia Gian, Božena Karvelienė.
Vidmanto Samuolio nuotr. / Filmo „Pasaulio virtuvė“ herojės (iš kairės): Marisa Leonavičienė, Alicia Gian, Božena Karvelienė.

Kadaise Božena Karvelienė gyveno Vilniaus tabore ir buvo ištekinta pagal visus romų papročius – vos 18-os. Žlugus santuokai, ji ryžosi ištrūkti į platesnį pasaulį. Pradžia nebuvo lengva – teko išmokti lietuviškai ir nuryti ne vieną karčią piliulę. Šiandien moteris su mylimu vyru augina du vaikučius, padeda romų vaikams mokykloje ir vadovauja Romų integracijos namams.

Boženos tėvas yra romas, o mama – rusų ir lenkų kilmės, tad ilgą laiką šeima buvo laikoma rusais. Iki septintos klasės ji lankė mokyklą, bet, įpusėjusi keturioliktus, persikraustė į Kirtimus. Tuomet teko tapti rome – pamiršti mokyklą, padėti mamai šeimininkauti ir laukti jaunikio. Boženą tėvai ištekino 18-os. Po ketverių metų šeima subyrėjo. Sutuoktiniai buvo susilaukę dukros, kuri dabar gyvena pas buvusius moters uošvius.

Visuomenėje paplitęs įsitikinimas, esą romai pritingi dirbti. Božena savo pavyzdžiu gali tai paneigti. Jauna moteris užsiregistravo Darbo biržoje, kuri ją nusiuntė į vieną prekybos centrą. Dvi dienas prasimokiusi pardavėjos darbo plonybių, iš direktorės ji išgirdo, kad „čigonų į darbą nepriims“. Mėnesį graužusi save dėl nesėkmės, Božena rado skelbimą, kad darbuotojų ieško kazino. Ten jai durų prieš nosį neužtrenkė, priešingai – nė sykio nesulaukė užgaulaus žodžio, iki šiol mielai bendrauja su buvusiais kolegomis.

Krupjė darbą metė pati – naktinis gyvenimas buvo skirtas ne jai, kliudė anglų kalbos nemokėjimas. Bet tuomet susipažino su būsimu vyru, kuris dirbo apsauginiu studijavo biochemiją. Vėliau romė dirbo kambarine viešbutyje, vaikiškų prekių ir oro uosto parduotuvėse. Susilaukus pirmagimio darbus kuriam laikui teko pamiršti, vėliau gimė dar vienas sūnus.

VIDEO: Užsnieniečiai Lietuvoje: kokią Lietuvą mato atvykėliai

Dabar Božena mokykloje dirba pedagogo asistente ir padeda romų vaikams, yra socialinė darbuotoja Lietuvos sakaliukų sąjungoje ir vadovauja nevyriausybinei organizacijai Romų integracijos namams. „Aš vis bėgdavau nuo romų, nuo to gyvenimo, bet žmonės vis tiek pritraukė į tą sritį“, – dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ kūrėjams pasakojo ji.

„Nenorėčiau atgal į prekybos centrą. Aš save mačiau tokiame vaidmeny – kažką veikti, organizuoti, vadovauti. Man patinka, kai aš esu už kažką atsakinga. Motyvacija yra tai, kad kai kurie žmonės kažkada manimi nepasitikėdavo, – prisipažino moteris. – Pavyzdžiui, kai dirbau kavinėje ar parduotuvėje, būdavo, kad mane žemino: „Tu – čigonė, tau niekas gyvenime nepavyks.“ Galvoju: ne, aš vis tiek eisiu į priekį ir įrodysiu, kad esu geriausia.”

Filmo herojė puikiai kalba lietuviškai. Mokėsi mokykloje, bet, prisimena, anuomet kalbėjo neįspūdingai. Paskata tobulintis buvo pažintis su būsimu vyru ir bendravimas su jo artimaisiais. Vėliau dar baigė vidurinę mokyklą. Stiprios motyvacijos sulaukė Romų visuomenės centre. Gramatikos pripažįsta iki šiol visiškai neperpratusi, bet tai nesutrukdė išlaikyti kalbos ir Konstitucijos egzaminą, o tuomet gauti pilietybę. Teko tuo pasirūpinti, mat tėvai po sovietmečio nebuvo susitvarkę dokumentų.

Romei buvo dviguba šventė – ne tik gavo pilietybę, bet ir susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, kuri jauną moterį pagyrė už pastangas mokytis.

Romei buvo dviguba šventė – ne tik gavo pilietybę, bet ir susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, kuri jauną moterį pagyrė už pastangas mokytis.

Režisierės Aistės Ptakauskės kuriamo pilnametražio dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ herojėmis tapo penkios skirtingų tautybių moterys. Keturios iš jų – čečėnė, jamaikietė, amerikietė ir urugvajietė – atsikraustė gyventi į Lietuvą iš įvairių pasaulio šalių skirtingais laikotarpiais ir dėl skirtingų priežasčių, penktoji – romė – gimė Lietuvoje. Kartu ši juosta yra kvietimas pasvarstyti, kas mus verčia jaustis svetimais, paraginimas ištiesti pagalbos ranką tiems, kas šalia mūsų nesijaučia visiškai savais, noras atkreipti lietuvių dėmesį į migrantų teises ir paskatinti Lietuvos visuomenę būti atviresne kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms.

Migrantai sudaro vos 1 proc. Lietuvos gyventojų. Šis rodiklis – vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Galbūt dėl to, kad Lietuva – viena iš migrantams nepakančiausių visuomenių žemyne. Tai ypač akivaizdu moterų migrančių atveju: dauguma jų patiria ryškią socialinę ir profesinę atskirtį: per mažai dalyvauja šalies socialiniame gyvenime, sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje, turi ribotą priėjimą prie integracijai būtinų priemonių (lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo mokymo). Negana to, viešajame diskurse daugėja neapykantą migrantams kurstančių pasisakymų.

Projektą remia Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo NVO programa. Filmo premjera numatoma spalio pradžioje, daugiau informacijos apie jį galite rasti „Pasaulio virtuvės“ tinklalapyje.

Vidmanto Samuolio nuotr./Filmo „Pasaulio virtuvė“ herojė Božena Karvelienė laiko romų vėliavą, kurioje rankomis išsiuvinėti dangus, žemė, ratas ir laisvei išskleisti sparnai.
Vidmanto Samuolio nuotr./Filmo „Pasaulio virtuvė“ herojė Božena Karvelienė laiko romų vėliavą, kurioje rankomis išsiuvinėti dangus, žemė, ratas ir laisvei išskleisti sparnai.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min