Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Romų bendruomenės pirmininkas: apgyvendinus romus daugiabučiuose, būtų tik blogiau

Vilniaus čigonų bendrijos vadovas Stepas Visockis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vilniaus čigonų bendrijos vadovas Stepas Visockis
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Apgyvendinus romus specialiai jiems skirtuose daugiabučiuose, padėtis būtų dar blogesnė, negu dabar susiklosčiusi Vilniaus Kirtimų tabore, įsitikinęs Vilniaus romų bendruomenės pirmininkas Stepas Visockis, pats šiuo metu gyvenantis tabore. Jis priduria, kad dauguma romų netgi nenorėtų persikelti į daugiabučius.

„Pasakysiu atvirai – daugelis į tuos būstus turbūt nenorėtų keltis, nes atsiras dar didesnės problemos negu dabar, kai jie gyvena šeimomis atskirai. Tiek senesni, tiek jaunesni žmonės nėra pripratę prie visuomenės. [...] Sutinku, kad tai būtų galimybė integruotis, bet tarp romų kiltų labai didelės problemos. Man atrodo, kad būtų dar blogiau“, – teigia S. Visockis.

Savo ruožtu su romų vaikais dirbanti socialinė darbuotoja Živilė Aleksiūnaitė pastebi, kad gyvenimo sąlygos tabore neigiamai veikia romų vaikus.

Specialistė: iš mokyklos romų vaikai iškrenta jau pradinėse klasėse

Ž. Aleksiūnaitė tvirtina, kad dėl prastų gyvenimo sąlygų Vilniaus tabore, vaikai patiria daugiau sunkumų mokykloje, lyginant su kitais bendraamžiais. Specialistės teigimu, aplinka tabore nėra tinkama vaikui.

„Kirtimų tabore yra namai be įvesto vandentiekio, taigi atsibudęs vaikas negali normaliai nusiprausti, pasiruošti į mokyklą. Kai kurie namai neturi elektros, todėl vaikas, grįžęs po pamokų, negali paruošti namų darbų. Nėra atitinkamos aplinkos vaiko higienai. Savaime suprantama, kad dėl tokių sąlygų vaikas, atėjęs į mokyklą, skiriasi nuo kitų vaikų vien dėl to, kad nėra mokyklai pasiruošęs“, – dėsto Ž. Aleksiūnaitė.

Anot jos, romų vaikams tenka susidurti su kitų klasės draugų pasakymais – nenoriu tavęs liesti, nes tu – nešvarus. Vaikui, pasak specialistės, tai kelia stresą, neigiamas emocijas, jis ima pykti ant viso pasaulio. Ž. Aleksiūnaitės tvirtinimu, romų vaikai susiduria ir su papildomais sunkumais mokykloje, nes, atėję į pirmą klasę, jie turi pradėti kalbėti ir mokytis lietuvių arba rusų kalbos, kurios tvirtų pagrindų neturi.

Socialinė darbuotoja pastebi, kad papildomai su šiais vaikais mokykloje nėra dirbama, o namuose tėvai dažniausiai negali padėti, nes patys nėra baigę mokyklos.

„Tai – užburtas ratas. Dažnai romų vaikai iškrenta iš mokyklos jau pradinėse klasėse. Vaiko iškritimas iš mokyklos – ledkalnio viršūnė. Iki tol susideda socialinės problemos, mokymosi sunkumai“, – sako Ž. Aleksiūnaitė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gyvenimas Vilniaus tabore
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gyvenimas Vilniaus tabore

Ž. Aleksiūnaitė: nesistebiu, kodėl vaikai pasakoja apie zombius

Siekiant padėti romų vaikams, atidarytas dienos centras, į kurį atėję vaikai daro namų darbus, jiems vykdomi kiti užsiėmimai – padedama gerinti socialinius, higienos įgūdžius. Tokiu būdu, anot specialistės, norima užtikrinti, kad romų vaikai turėtų tokias pačias galimybes, kaip ir dauguma vaikų, tačiau to nėra gana.

Įvažiavus į taborą, tiesiog dega laužai, yra visiška tamsa. Vaikui grįžti į tokią aplinką... Suprantu, kodėl vaikai pasakoja apie zombius, kažkokius baubus.

„Vaikas vis tiek turi gyventi saugioje aplinkoje. Mums yra tekę vežti vaikus į taborą vakare. Buvome nuvažiavę žiūrėti krepšinio varžybų. Įvažiavus į taborą, tiesiog dega laužai, yra visiška tamsa. Vaikui grįžti į tokią aplinką... Suprantu, kodėl vaikai pasakoja apie zombius, kažkokius baubus. Vaikas savo vaizduotėje viską pergalvoja kitaip. Tai labai veikia ne tik vaiko socialinį gyvenimą, bet ir emocinį, psichologinį“, – tvirtina Ž. Aleksiūnaitė.

Specialistė pastebi, jog mokyklą lankantys romų vaikai mato galimybes, supranta, kad, jeigu jie mokysis, bus kartu su kitais vaikais, turės dagiau galimybių kažko pasiekti. Jos teigimu, vaikai pastebi diskriminaciją ir suvokia – jeigu tave pavadino „čigonu“, tai nėra gerai, todėl pradeda kalbėti apie tai, kokie yra, bando rodyti gerą pavyzdį.

„Manau, kad ir suaugusiems romams reikėtų daugiau kalbėti apie savo gerus pavyzdžius. Tie romai, kurie dirba, turėtų apie tai kalbėti, nes žiniasklaida dažniausiai skleidžia tik blogąsias naujienas apie narkotikus ir kitas blogybes. Patys romai, dirbantys naudingą darbą, galėtų tai daugiau parodyti“, – mano Ž. Aleksiūnaitė.

Romai sutinka dirbti ir paprasčiausius darbus

S. Visockis pripažįsta, kad gyvenimo sąlygos tabore yra baisios. Jis neslepia, kad ne tik tam, bet ir blogam romų įvaizdžiui turi įtakos narkotikų pardavinėjimo problema.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Romų tabore
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Romų tabore

„Ta problema yra, reikia tai pripažinti. Nieko čia nenuslėpsi. Bandėme ir tarp savęs aiškintis, bet, deja, atsiranda tokių žmonių, kurie pardavinėja [narkotines medžiagas – LRT.lt] ir sudaro neigiamą įvaizdį visai visuomenei. Noriu pasakyti, kad ne visi tokie, ne visi pardavinėja ir ne visi gyvena labai blogai“, – pabrėžia S. Visockis.

Jo teigimu, romų bendruomenė stengiasi bendradarbiauti su Lietuvos darbo birža ir žmonės sutinka dirbti ir pačius paprasčiausius darbus. „Yra ir kroviko darbai, tenka pašluoti gatves. Kitokių darbų jie tikrai negaus, nes viena problema – jie neišsilavinę, antra – jie prastai moka arba nemoka lietuvių kalbos. Važiuojant pas vadybininkus ir prisistatant, kas mes tokie esame, iš kur esame, dažniausiai pasigirsta atsakymas – ne, mums nebereikia, mes jau turime savo darbuotoją“, – pasakoja S. Visockis.

Prašau nevengti pasikalbėti, pabendrauti su romais. Tas bendravimas mums atneša labai daug naudos. 

Anot romų bendruomenės pirmininko, neigiama nuomonė apie romų tautybės žmones visuomenėje susidariusi jau senų senovėje ir prie to prisideda seni prietarai ar bandymai gąsdinti vaikus: „Būsi blogas, ateis ir pavogs tave čigonas.“

„Prašau nevengti pasikalbėti, pabendrauti su romais. Tas bendravimas mums atneša labai daug naudos. Jis atneš naudos tiek Lietuvos visuomenei, tiek mums (mums dėl to be galo džiaugsminga). [...] Tikiu, kad ateityje būsime suprasti ir į mus nebus žiūrima kreivai. Dabar ir žmonių nuomonė, ir požiūris pasikeitė keliais procentais“, – tikina S. Visockis.

Tikisi ne perkėlimo į daugiabučius, o geresnių sąlygų tabore

Romų bendruomenės pirmininkas tikisi, kad gyvenimo sąlygos Vilniaus tabore gerės, tačiau abejoja, ar valdininkų vis bandomas siūlyti sprendimas – perkelti romus į daugiabučius – būtų veiksmingas ir nesukeltų dar daugiau problemų.

„Kiek žinau iš savo duomenų, Naujojoje Vilnioje buvo pastatyti du penkiaaukščiai namai, kurie metus stovėjo tušti. Jie buvo specialiai skirti Vilniaus miesto taboro žmonėms. Deja, žmonės nebuvo perkelti.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vilniaus čigonų bendrijos vadovas Stepas Visockis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Stepas Visockis

Pasakysiu atvirai – daugelis į tuos būstus turbūt nenorėtų keltis, nes atsiras dar didesnės problemos negu dabar, kai jie gyvena šeimomis atskirai. Tiek senesni, tiek jaunesni žmonės nėra pripratę prie visuomenės. [...] Sutinku, kad tai būtų galimybė integruotis, bet tarp romų kiltų labai didelės problemos. Man atrodo, kad būtų dar blogiau“, – įsitikinęs S. Visockis.

Jo pastebėjimu, visoje Lietuvoje romai geba puikiai integruotis ir sugyventi su kaimynais, tačiau romų apgyvendinimas viename daugiabutyje sukeltų daugiau bėdų.

Pats LRT Radijo pašnekovas tvirtina, kad greitu laiku jam turėtų būti pasiūlytas būstas Naujininkuose, bendrabutyje, ir jis ten turėtų persikelti.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min