Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 02, 14:46

„Romuva“ ketina vėl kreiptis į EŽTT, Seime pakartotinai strigus bendrijos pripažinimui

Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ ketina vėl kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), Seime pakartotinai strigus jos pripažinimo klausimui.
Inija Trinkūnienė
Inija Trinkūnienė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Čia yra iššūkis teisinei sistemai, nes pagal viską, ir Konstitucinis Teismas, ir EŽTT pripažino, kad mes turim tą teisę ir turim būti pripažinti. Mes dabar galvojam, pažiūrėsim, kokios galimybės, bet greičiausiai vėl kreipsimės į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – BNS sakė „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

Seimas šią savaitę po svarstymo trijų balsų persvara nepritarė, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Jei Seimas būtų pritaręs nutarimo projektui, iki pripažinimo būtų likęs vienas žingsnis – galutinis balsavimas.

Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, ketvirtadienį balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 18 parlamentarų. Už statuso suteikimą balsavo valdančioji Laisvės frakcija ir opoziciniai „valstiečiai“, tuo metu didesnė dalis valdančiųjų konservatorių buvo prieš. Kitu balsavimu projektas buvo grąžintas tobulinti Žmogaus teisių komitetui.

Prieš projektą kalbėjusi konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė rėmėsi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino citatomis, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir reikia remti visus, kurie jos nepalaiko.

„Atsimenu vieną knygą, būtent dabar dažnai minimo V.Putino ideologo Aleksandro Dugino, išleistą 1995 metais, „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kur rašo, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir Maskva ir Kremlius turi visa išgale remti tuos, kurie nepalaiko Katalikų bažnyčios, ir ten yra atskirai minima ir pagoniška pakraipa“, – sakė V.Aleknaitė-Abramikienė.

„Tuo aš visai nenoriu pasakyti, kad kažkokias bylas reikia kelti „Romuvai“, bet mano kolegų praėjusią kadenciją iškelta abejonė dėl tam tikrų sąsajų, dėl tam tikrų galimų palaikymų iš anos pusės, turėjo konkretų pagrindą, A.Dugino teoriją“, – kalbėjo konservatorė.

„Romuvos“ vadovė I.Trinkūnienė komentuodama parlamentarų pasisakymus teigė, kad prieš bendrijos pripažinimą pasisakantys politikai yra „labai smarkiai paveikti Katalikų bažnyčios“, o argumentuoti poziciją cituojant V.Putino ideologą „yra mažų mažiausiai keista, ypač šiais laikais“.

Už „Romuvos“ pripažinimą balsuoti raginusi Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė tuo metu politikams, norintiems „pademonstruoti išskirtinį lojalumą krikščionybei“, siūlė tai padaryti balsuojant per Civilinės sąjungos įstatymo svarstymą.

Šiuo įstatymų būtų įteisinti nesusituokusių porų, tarp jų ir tos pačios lyties, santykiai.

Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.

„Romuva“ šį sprendimą apskundė EŽTT ir šis 2021 metais paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min