Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugpjūčio 20d. 13:22

Rugsėjo pirmosios skambutis kasmet skamba vis tuštesnėms mokykloms

Vilniaus universitetas nuo gegužės 15 d. kviečia į „Vaikų universitetą“, kur paskaitos bus dėstomos 8-12 m. mokiniams.
L.Viksnės/BFL nuotr. / Mokinių skaičius ne tik Ukmergėje, bet ir visoje Lietuvoje, mažėja

Ukmergės rajone per 7 metus mokinių skaičius sumažėjo 2,5 tūkst. Mažėjant vaikų, įstaigos reorganizuojamos. Kai kurias rajono mokyklas pertvarka palietė itin skaudžiai.

Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Dalė Steponavičienė sako, jog rajono mokyklų tinklas keičiasi kardinaliai.

Paskutines abiturientų laidas išleido Užupio ir „Šilo“ vidurinės mokyklos, kurios tampa pagrindinėmis. Abiejose komplektuojama po vieną 9-ą ir po vieną 10-ą klases. „Šilo“ mokykloje šiais mokslo metais laukiama 520, Užupio – apie 450 moksleivių. Kiek tiksliai jų mokysis šiose įstaigose, bus aišku po rugsėjo 1-osios.

Pedagogai neslepia – rudenį į mokyklas ateis su didele nostalgija. Teks susigyventi ir išmokti dirbti gerokai tuštesnėse patalpose. Vedėja užsiminė, jog svarstoma jas pritaikyti technologijų darbams, popamokinei veiklai, būreliams. Neatmetama galimybė steigti Jaunimo mokyklos, nebesurenkančios reikiamo mokinių skaičiaus, skyrių.

Priešmokyklinę 4 valandų grupę siūlyta įkurti „Šilo“ mokykloje. Joje turi būti 20 vaikų, tačiau tiek surinkti nepavyko. Tokio amžiaus vaikai paprastai lanko kitas ikimokyklines įstaigas.

Surinkti duomenys rodo, jog apie 50 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų apskritai nieko nelanko. Be to, su seniūnijų pagalba peržiūrint sąrašus, aiškėja, kad daug vaikų gyvena užsieny, nors priregistruoti čia.

Mažėja tūkstančiais

Skaičiuojama, jog mokytis į rajono mokyklas ateinančiųjų kasmet būna trimis šimtais mažiau. 2500 – tiek vaikų bendrojo ugdymo įstaigose sumažėjo per septynerius metus.

Šiemet šiose įstaigose, kurių, skaičiuojant kartu su jų skyriais, rajone lieka 18, laukiama 4500 mokinių. Tarp jų – per 300 pirmokų, tačiau ar tiek susirinks, paaiškės rugsėjo pradžioje.

Vedėja sako, jog vienoje mokykloje po keturias–penkias atitinkamo amžiaus moksleivių klases, kaip anksčiau, nebebūna. Kad ir pirmokų – dažniausiai formuojamos kokios dvi klasės. Pavyzdžiui, Senamiesčio pagrindinėje mokykloje šiemet komplektuojama viena pirmokėlių klasė, Dukstynos, kuri pagal vaikų skaičių yra viena didžiausių rajone, – trys.

Kad klasė būtų sukomplektuota, joje turi būti ne mažiau kaip 22 ir ne daugiau kaip 24 pradinukai. Ne pradinėje klasėje – ne daugiau kaip 30 moksleivių. Viena kaimo mokyklos klasė sudaroma iš 10–15 mokinių. Priimamųjų mokytis skaičius priklauso nuo mokyklos tipo.

Naujovės – grupėse

Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ramunė Bakučionienė pasakojo, jog šiemet ugdymo įstaigose taip pat laukiama 984 ikimokyklinukų (iki 6 m.) bei 258 priešmokyklinio amžiaus vaikų (nuo 6 m.). Juos planuojama ugdyti 78 grupėse.

Steigiama nauja ikimokyklinė 4 valandų grupė Želvos vidurinės mokyklos Žemaitkiemio progimnazijos skyriuje. Grupę, kurios patalpos jau įrenginėjamos, lankys 9 vaikai. Senamiesčio pagrindinės mokyklos Laičių pradinio ugdymo skyriaus ikimokyklinės grupės darbo laiką planuojama pratęsti iki 8 valandų. Joje bus sudarytos sąlygos vaikų maitinimui, poilsiui.

Daugiau gimnazistų

Vidurinėmis iki 2014 metų dar lieka Želvos, Veprių, Taujėnų, Siesikų mokyklos. Pastarąją, sukomplektavus dvi 11 klases bei akreditavus ugdymo programą, svarstoma reorganizuoti į gimnaziją. Tai, anot D. Steponavičienės, pirmiausia priklausys nuo mokinių skaičiaus.

Jono Basanavičiaus gimnazija, kuri dabar vykdys ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, nuo rudens planuoja ugdyti 450, Antano Smetonos gimnazija – daugiau kaip 480 gimnazistų. Pastaroji šiemet „padidėja“ viena vienuolikta klase.

Gimnazija – Užupyje?

Mieste nebelikus vidurinių mokyklų, tinklo pertvarka palietė jų vyresniųjų klasių mokinius. D. Steponavičienė pripažįsta, jog daugeliui klausimų ligi šiol kelia su reforma siejamas atitinkamų įstaigų statusas.

Reorganizacija įpareigojo suskirstyti ugdymo įstaigas pakopomis, o po 2015-ųjų nebepalikti vidurinių mokyklų.

Kalbant apie vidurinį išsilavinimą teikiančią gimnaziją Ukmergėje, iš pat pradžių, pasak vedėjos, buvo svarstyta apie istorinį pastatą, siejamą su prezidentu Antanu Smetona ir mokslo tradicijomis. Gimnazija turėjo tapti vieta, skirta labai motyvuotiems vaikams. Vėliau šis statusas taip pat suteiktas Jono Basanavičiaus mokyklai, kuri visada pasižymėjo stipriais rezultatais.

Bendras rajono mokinių skaičius, anot vedėjos, leido galvoti apie tokią galimybę ir Užupyje – pertvarkos plane kalbėta apie tris gimnazijas. Tačiau ketinimus sugriovė migracijos nulemtas žymus vaikų sumažėjimas. Tikslinant planą paaiškėjo, jog reikiamas gimnazistų skaičius nesusidarys.

Jungtų į vieną

Įgyvendinant planą, atsižvelgta ir į bendruomenės narių argumentus. Vienai iš Užupyje esančių mokyklų tapus gimnazija, jos pradinukams ilgėtų kelias į mokyklą. Tai – rūpestis tėvams. Be to, pasak D. Steponavičienės, vienas pertvarkos tikslų – kad pradinukams mokykla būtų arčiausiai namų.

Svarstyta ir apie vaikus iš kaimo vietovių. Jų dabar abiejose gimnazijose mokosi apie 30–40 proc. Mokymosi ne miesto pakrašty patogumai lyginti su autobusų stoties vieta, centre sutelktomis kitomis edukacinėmis veiklomis. „Buvo aptarta daugybė variantų ir nuspręsta, jog mažesnė blogybė, kai abi gimnazijos bus centre“, – pasakojo vedėja. Apskritai, anot jos, jeigu vaikų toliau taip mažės, netgi neatmetama galimybė ateity sujungti abi gimnazijas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min