Rusijai pradėjus pilno masto invaziją į Ukrainą, daugeliui – tarp jų ir nevyriausybininkams – kilo klausimas: o kaip pasipriešinsime mes, jeigu diena X ateitų šiandien? Kokį vaidmenį valstybės gynyboje užimtų piliečiai, nepriklausantys ginkluotosioms pajėgoms?
Deja, kaip rodo apklausos, didelė dalis Lietuvos gyventojų net neįsivaizduoja, ką turėtų daryti, jei mūsų šalyje prasidėtų karas. Nei piliečiai, nei organizuotos pilietinės visuomenės struktūros – nevyriausybinės organizacijos – iki šiol nėra įtraukti į valstybės gynybos planus arba apie tai nieko nežino.
Pilietinio pasipriešinimo plano iki šiol nėra ir neaišku, kada jis bus parengtas. Ukrainai vienai kovojant už visos Europos laisvę, Lietuvoje plačiajai visuomenei dar nepradėti organizuoti jokie pilietinio pasipriešinimo mokymai ar pratybos. Viešojoje erdvėje iš aukštų valstybės pareigūnų netgi pasigirsta teiginių, esą nėra problemos, nes visą informaciją... galima susirasti internete.
Vis dėlto gynybos ekspertai vieningi – toks nežinojimas yra pavojingas. Ukrainos patirtis parodė, jog nežinojimas sukelia chaosą, kuris kainuoja gyvybes. Tad kodėl iki šiol neišnaudojame visų priemonių ir nepasitelkiame jau turimų resursų, kad užkirstume kelią tragedijai, kurios galima išvengti?
Vienas iš resursų, kurį neabejotinai turime ir galime geriau išnaudoti ruošdamiesi valstybės gynimui – tai mes patys, valstybės piliečiai. Ne kas kitas, o būtent piliečiai ir jų stipri valia gintis yra esminis pilietinio pasipriešinimo elementas. Pastarieji metai atskleidė tikrąją piliečių galią: sunkiausiais valstybei momentais būtent pilietinės iniciatyvos sugebėjo susitelkti bei nustebinti visą pasaulį savo solidarumu ir pagalba tiek COVID-19 pandemijos metu, tiek ir besitęsiančio rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.
Tad rengdamiesi pilietiniam pasipriešinimui, pasinaudokime šiuo galingu piliečių potencialu jau šiandien – nerizikuokime palikti veiksmų plano savieigai.
Praktika rodo, kad vienas efektyviausių tarpininkų valstybės dialogui su piliečiais yra nevyriausybinės organizacijos. Įtraukti NVO į pilietinio pasipriešinimo plano rengimą bei įgyvendinimą turėtų būti akivaizdus siekis. Jeigu kam nors trūksta argumentų „už“, štai jie:
Pirma. Nevyriausybinės organizacijos vienija šimtus tūkstančių pilietiškų žmonių visoje Lietuvoje, taigi kilus grėsmėms iškart galėtume pasinaudoti organizuota veiklos struktūra ir plačiu kontaktų tinklu.
Antra. Didelė dalis NVO sektoriaus (tarp jų – ir Nacionalinės NVO koalicijos vienijamos organizacijos) palaiko ir skatina siekį, kad kuo daugiau jų narių būtų baigę pilietinio pasipriešinimo mokymus ir yra pasiryžusios prisidėti prie šių mokymų turinio kūrimo bei įgyvendinimo.
Trečia. Nevyriausybinės organizacijos, kaip skirtingas visuomenes grupes vienijančios struktūros, gali efektyviai įsitraukti į pilietinio pasipriešinimo mokymų turinio kūrimą, pritaikant jį skirtingoms tikslinėms grupėms. NVO atstovai galėtų būti apmokomi pilietinio pasipriešinimo vedimo kursų metodikos pagal „train the trainer“ principą, o vėliau jau patys skleistų žinią savo organizacijose. Sutikime – skirtingo amžiaus, skirtingo fizinio pasirengimo, skirtingų socialinių grupių žmonių efektyviam įtraukimui į pilietinio pasipriešinimo sistemą yra reikalingas tinkamai adaptuotas ir suprantama kalba perteiktas turinys.
Ketvirta. Kaip parodė Ukrainos pavyzdys, daugelis pilietinio pasipriešinimo iniciatyvų, ypač okupuotose Ukrainos teritorijose, kilo iš jau esamų socialinių grupių ir jų struktūrų, nes itin svarbus pilietinio pasipriešinimo veiksnys yra pasitikėjimas.
Tad NVO žinių ir įgūdžių stiprinimas yra vienos iš pilietinio pasipriešinimo rengimo sudėtinių dalių. Atsižvelgiant į regionuose veikiančių NVO ryšius su vietos gyventojais, toks veikimas pasitikėjimo pagrindu galėtų sėkmingai prisidėti įtraukiant mūsų piliečius į mokymosi kursus, motyvuojant ir sudominant skirtingas visuomenes grupes. Neabejotina, kad tęstinis socialinių ryšių kūrimas būtų efektyvesnė ir tvaresnė mokymų priemonė nei valstybės institucijų organizuotos vienkartinės paskaitos.
Penkta. Tenka pripažinti, kad mūsų visuomenėje vis dar trūksta geopolitines realijas atitinkančio karinio pasirengimo ir karinio mąstymo. Valstybės institucijoms tenka ieškoti būdų, kaip galimai dienai X ruošti piliečius jų neišgąsdinant ir nekeliant niekam nereikalingos panikos. Tad nevyriausybinių organizacijų „minkštoji galia“ bei veiklų modelio lankstumas galėtų būti puikus įrankis skleidžiant tokios tematikos informaciją.
Vis dėlto nevyriausybinių organizacijų potencialui įgyvendinti nedelsiant reikia bendradarbiaujant su NVO paruošto tinkamo pilietinio pasipriešinimo rengimo plano, aiškios metodikos ir finansinių priemonių.
Mūsų visų laisvės vardan Lietuvos nevyriausybinis sektorius kviečia valstybės institucijas suvienyti turimas jėgas: karinių struktūrų know-how, valstybės institucijų administracinius pajėgumus, sprendimų priėmėjų politinę valią ir nevyriausybinių organizacijų vienijamą piliečių jėgą, paverčiant turimą potencialą mūsų stipriausiu ginklu.
Pirmąjį žingsnį žengsime kartu jau gegužės 19 dieną – drauge su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu Nacionalinė NVO koalicija inicijuoja Pilietinio pasipriešinimo forumą, kurio tikslas – kuo greičiau ir efektyviau inicijuoti piliečių pasirengimą valstybės gynybai, įtraukiant visuomenę ir šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas.
Delsti nebegalime – valstybės gynyba yra mūsų visų reikalas.
