Reikalauti okupacinės žalos atlyginimo Lietuva nusprendė per 1992 metais vykusį referendumą. To siekti Vyriausybę įpareigoja ir 2000-aisiais Seime priimtas įstatymas "Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo". Tačiau jis nevykdomas, o pats klausimas tarsi pranyko iš politinės darbotvarkės. Kaip spręsti įsisenėjusią problemą, penktadienį svarstyta Seime surengtoje diskusijoje.
Apie žalą nesikalbėjo
Prieš dvi dienas po pustrečių metų pertraukos Danijoje pasišnekėti susitiko Lietuvos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai. Mūsų krašto diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas kolegą Sergejų Lavrovą patikino, kad Lietuva suinteresuota palaikyti abiem pusėms naudingus ir tarpusavio pagarba bei teisingumu grįstus dalykinius santykius su Rusija, plėtoti ekonominius, verslo, akademinius ir jaunimo ryšius. Sovietinės okupacijos žalos atlyginimo klausimas per susitikimą nekeltas. Lietuvos diplomatai tikina, kad Rusija ir taip supranta, jog šis reikalas mums svarbus.
Siūlo steigti fondą
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis apgailestauja, kad Lietuva nereiškia Rusijai pagrįstų pretenzijų dėl okupacinės žalos atlyginimo. "Net negaliu pasakyti, kad Rusija atsisako svarstyti šį klausimą, nes jo santykiuose su šia valstybe niekas nė nebandė kelti", - per vakarykštę diskusiją aiškino jis. Dėl to, pasak V.Landsbergio, natūralu, kad gretima valstybė neatlygina nuostolių mūsų kraštui.
Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis apgailestauja, kad Lietuva nereiškia Rusijai pagrįstų pretenzijų dėl okupacinės žalos atlyginimo.
Europarlamentaras pasiūlė įkurti fondą, kuris padėtų privatiems asmenims bylinėtis dėl sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo. V.Landsbergio teigimu, dabar teismuose žalą iš Rusijos prisiteisti bandantys pavieniai asmenys yra palikti be būtinos mūsų krašto valdžios paramos. "Turime įsteigti fondą, kuris padėtų privatiems ieškovams samdyti advokatus ir kovoti dėl tremties, vergiško darbo lageriuose. Vokietija už tai moka, o Rusija net nežino, kad yra toks klausimas. Juk skriauda yra, o mes savo piliečių neginame", - apgailestavo jis.
Debatai - ne istorija
V.Landsbergio nuomone, keliant okupacijos žalos atlyginimo klausimą reikėtų sukonkretinti tam tikras pretenzijas. Jis priminė milijardus rublių, kuriuos Lietuvos piliečiai laikė SSRS taupomajame banke, o mūsų kraštui paskelbus nepriklausomybę - prarado. "Ankstesnės sudėties Seimui daug metų nesisekė priimti rekomendacijos Vyriausybei, kad ji duotų nurodymą atitinkamoms žinyboms, jog Rusijos konfiskuotų rublinių indėlių sumos taip pat būtų įrašomos į okupacijos žalą", - pasakojo jis.
Nors Rusijos dabartinė vadovybė laikosi pozicijos, esą Baltijos šalys nebuvo okupuotos, anot V.Landsbergio, nereikėtų dėl to veltis į kokias nors diskusijas. "Yra faktų istorija ir nereikia leisti paversti jos debatų istorija", - įsitikinęs jis.
Mūsų balso negirdi
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas įsitikinęs, kad mūsų kraštas turi pakankamai argumentų nedelsdamas suformuluoti ir pateikti Rusijai savo reikalavimų sąrašą. Imtis realių veiksmų reikalaujant atlyginti okupacijos žalą galėtų Užsienio reikalų ministerija. "Mūsų pozicijos yra gana aiškios, tik svarbu jų nuosekliai laikytis. Politika turi būti realizuojama ne tik pareiškimais ir deklaracijomis, bet ir jų įgyvendinimu", - įsitikinęs jis.
R.Račinskas apgailestavo, kad Lietuvoje vis randasi siūlymų dėl geresnių santykių su Rusija atsisakyti istorinių pretenzijų. "Mes lyg bijome supykdyti Rusiją ar sugadinti santykius su ja. Tačiau patirtis rodo, kad bet koks nuolaidžiavimas šiai valstybei yra priimamas kaip silpnumas, o ne kaip kompromiso paieška", - aiškino jis.
R.Račinsko nuomone, Lietuvai dėstant savo istorines tiesas derėtų pasimokyti iš Rusijos. "Ši šalis kiekvienai progai pasitaikius tiek aukščiausiu politiniu lygmeniu, tiek dalykinėse konferencijose išsako savo poziciją. Žinoma, ji labai abejotina ir paremta senomis sovietinėmis klišėmis, tačiau yra išsakoma, o Lietuvos balsas, deja, negirdimas", - teigė jis.
Maža vilties
Teisininkas Dainius Žalimas aiškino, kad Rusija yra atsakinga už SSRS vykdytą agresiją, nes ji yra anos valstybės tęsėja. "Ji pati save taip vadina, pripažįsta SSRS teisės aktus, Rusija pratęsė SSRS narystę Jungtinėse Tautose. Kadangi valstybė ta pati, ji ir turi atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimus", - aiškino jis.
D.Žalimo nuomone, labai svarbu, kad Lietuva išlaikytų pretenzijas dėl okupacinės žalos atlyginimo ir neleistų abejoti, jog to visada sieks. Tačiau jis įsitikinęs, kad Rusija nesileis į kalbas dėl nuostolių kompensavimo.
