„Tegul jie stato tvorą, jei turi pinigų, bet tai yra visiškai nenaudinga. Virusas gali sklisti per nelegialiai importuojamą mėsą. Taip pat gali būti pervežamas kartu su grūdais“, - trečiadienį Sankt Peterburge žurnalistams teigė G.Oniščenka.
Anot jo, Lietuva turėtų prisijungti prie tarptautinių pastangų sustabdyti viruso plitimą.
„Tai yra atsparus virusas, kuris reikalauja griežto karantino. Taigi, manau, kad Lietuva turėtų racionaliau leisti pinigus. Ji turėtų prisijungti prie tarptautinių priemonių, o ne statyti tvorą“, - teigė Rusijos atstovas.
Pasak G.Oniščenkos, maro virusui mutavus, šis gali tapti pavojingas ir žmonėms. Tačiau, anot jo, kol kas žmonės yra atsparūs šiam susirgimui, todėl vienintelis pavojus - nuostoliai dėl naikinamų kiaulių.
Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS anksčiau teigė, jog brandinama idėja tarp Lietuvos ir Baltarusijos pastatyti 500 kilometrų ilgio tvorą, skirtą sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą, taip užkertant kelią maro plitimui, - ji kainuotų apie 10 mln. litų.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje numatytai dezinfekcijai, skirtai apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusią savaitę iš Finansų ministerijos gavo 750 tūkst. litų.
