Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra pranešė, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 62 straipsnio 1 punktu – neišduodama, jeigu asmeniui suteikta prieglobsčio teisė.
Pažymėtina, kad įtariamo asmens atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje bus tęsiamas, taip pat prokurorai vertins galimybes kreiptis į Rusijos Federaciją su papildomais teisinės pagalbos prašymais.
Generalinės prokuratūros teigimu, ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išnaudoti visas teisines priemones užtikrinant asmens dalyvavimą baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke ir su tuo susijusių nusikalstamų veikų intensyviai tęsiamas, atliekami ūkinės–finansinės veiklos tyrimai, vyksta susižinojimas su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, atliekami kiti suplanuoti proceso veiksmai.
V.Vasiliauskas: V.Romanovas neišdrįso atsakyti už savo veiksmus
Rusijos sprendimas neišduoti V.Romanovo nenustebino, nes jis to nuosekliai siekė, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak V.Vasiliausko, V.Romanovui nepakako drąsos atsakyti už savo veiksmus.
Šis ponas niekada neatrodė panašus į žmogų, kuriam pakaktų drąsos atsakyti už savo veiksmus
„Sprendimas nenustebino, nes V.Romanovas jo siekė nuosekliai ir kryptingai. Be to, šis ponas niekada neatrodė panašus į žmogų, kuriam pakaktų drąsos atsakyti už savo veiksmus“, – BNS teigė V.Vasilauskas.
„To ir reikėjo tikėtis“
„Tokios įtemptos situacijos tarp Lietuvos ir Rusijos akivaizdoje kitaip ir negalėjo būti. Būtų keista, jeigu būtų išdavę. Čia politinis klausimas“, – BNS sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas. Seimo nariai teigia, kad nebuvo galima tikėtis kitokio Rusijos žingsnio.
Parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui Juliui Sabatauskui nėra aišku, kokiu pagrindu V.Romanovui suteiktas prieglobstis, nes pagal tarptautinę teisę prieglobsčio suteikimas reiškia, kad suteikiamas arba pabėgėlio statusas, arba papildoma ar laikinoji apsauga.
„Šiuo atveju neaišku dėl ko tas statusas suteiktas, bet aišku viena, kad V.Romanovas visomis ir bet kokiomis priemonėmis bando išvengti atsakomybės už tai, kuo jis kaltinamas Lietuvoje, o tie kaltinimai nesusiję nei su politika, nei su priklausymu tam tikrai tautybei ar socialinei grupei ar rasei“, – teigė J.Sabatauskas.
Parlamentaras neatmeta versijos, kad V.Romanovui prieglobstis suteiktas ir dėl politinių pastarojo meto aplinkybių.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas BNS sakė manantis, kad Rusijos atsisakymas Lietuvai išduoti V.Romanovą susijęs su neskaidria banko veikla ir jo buvusiais klientais iš Rusijos.
„Rusijoje yra asmenų, kurie šio banko veikla savo laiku buvo labiau suinteresuoti negu Lietuva, nes šis bankas, kaip žinia, pasižymėjo pakankamai neskaidria veikla ir ten jo paties pervedimai, kurie, kaip išaiškėjo, vienu metu labai dideli keliavo į banką. Manyčiau tokia ir priežastis neišdavimo – matyt, nenori, kad jis pasakytų, jeigu užsimanys kalbėti, ko nors nereikalingo Rusijos valdžiai“, – BNS teigė A.Anušauskas.
Rusijoje yra asmenų, kurie šio banko veikla savo laiku buvo labiau suinteresuoti negu Lietuva, nes šis bankas, kaip žinia, pasižymėjo pakankamai neskaidria veikla
Parlamentaras mano, kad paskelbta V.Romanovo tarptautinė paieška leistų tikėtis, kad bankrutavusio Ūkio banko savininkas galėtų būti perduotas Lietuvai.
„Jeigu paskelbus tarptautinę paiešką, tai jo pasirodymas kurioje nors kitoje valstybėje būtų jau mums (Lietuvai – BNS) naudingas. Mes galėtume reikalauti sulaikymo ir išdavimo“, – teigė A.Anušauskas. Jis teigė nemanantis, kad V.Romanovui Rusija prieglobstį suteikė dėl politinio persekiojimo.
Panaikino galimybę išsiaiškinti žlugimo priežastis
Rusijos sprendimas neišduoti bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo panaikina galimybę plačiau išsiaiškinti banko žlugimo priežastis, teigia Ūkio banko bankroto administratorius Gintaras Adomonis. Tačiau, pasak jo, iš esmės situacija nesikeičia.
„Viltis aišku dingo, kad kažką per teisėsaugą sužinosime - kažkokius faktus, kurie pagelbėtų. Bet situacija, žiūrint į tą pranešimą, bus tokia, kokia buvo. Daugiau tai nieko nekeičia“, - BNS sakė G.Adomonis.
Pasak jo, V.Romanovo neišdavimas situacijos Ūkio banke nepakeis, o spėlioti, kas būtų buvę, jeigu banko savininkas būtų perduotas Lietuvai, jis nesiėmė.
„Mano giliu įsitikinimu, mes esame tokioje pat situacijoje, kokioje buvome, visi procesai vyks kaip reikia (...) Kas būtų, jeigu būtų, sunku pasakyti. Žinome faktą, kad jis negrįš į Lietuvą artimiausiu metu“ - aiškino bankroto administratorius.
Sakė, kad Rusijoje pasiliko gydytis
Lietuvos prokurorai siekia apklausti V.Romanovą Ūkio banko byloje dėl galimo 50 mln. litų iššvaistymo. Iš Lietuvos jis išvyko pernai gegužę. Tuomet jis teigė, kad lankydamasis Maskvoje verslo reikalais sunegalavo ir nusprendė pasilikti gydytis. Tuo tarpu rugpjūtį Lietuvos prokurorai paskelbė tarptautinę jo paiešką.
Lietuvos prašymą dėl bankininko ekstradicijos Rusijos generalinei prokuratūrai perdavė Interpolas.
