Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos teisinės pagalbos prašymas – žvalgybos operacija?

Sovietų sąjungos karys skaito raginimą priešintis perversmui (1991 m. rugpjūčio 20 d.).
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Sovietų sąjungos karys
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo lyg ir suprantama: Rusija po 20-ties metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, nusprendė teisti tuos, kurie vengė tarnybos sovietų kariuomenėje ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl tokių mūsų šalies piliečių.

Generalinė prokuratūra pripažino, kad toks teisinės pagalbos prašymas gautas dar vasarą, o Valstybės saugumo departamentas net išplatino pranešimą, ragindamas piliečius, atsisakiusius tarnauti sovietinėje armijoje 1990-91 metais, nevykti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas ne Europos Sąjungos ar ne NATO valstybes.

O tada ir kilo klausimas, kodėl kelis mėnesius tylėjo prokuratūra – juk žmonėms buvo kilusi grėsmė. Ji aiškina, kad tai valstybės paslaptis, bet jeigu ta informacija pasirodė žiniasklaidoje, tai kas tą paslaptį nutekino. Prasidėjo diskusijos, kieno kaltė didžiausia.

„Savaitės“ kalbinti ekspertai tikina, kad tai galėjo būti gerai suplanuota Rusijos tarnybų žvalgybos akcija, kai atsakymas iš prokuratūros visai nereikalingas, nes jis labai aiškus, o štai sukelti sumaištį visuomenėje ir supriešinti valstybės institucijas – buvo tikrasis šios akcijos tikslas.

O tada ir kilo klausimas, kodėl kelis mėnesius tylėjo prokuratūra – juk žmonėms buvo kilusi grėsmė. Ji aiškina, kad tai valstybės paslaptis.

Pirmadienį svarbiausia žinia Lietuvoje – iškilo grėsmė 40-metį perkopusiems vyrams, kurie po 1990 kovo mėn., paraginti Lietuvos valdžios, pasitraukė arba atsisakė eiti į sovietų armiją.

Generalinė prokuratūra viešai patvirtino, kad dėl vieno jų gautas Rusijos prokuratūros teisinės pagalbos prašymas. Esą būta jų ir daugiau, Lietuva atsisakė vykdyti, tačiau Rusijos karinėje prokuratūroje tokių bylų gali būti pusantro tūkstančio, o gal ir daugiau.

Po šios žinios sekė Valstybės saugumo departamento pranešimas. Už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą atsakinga institucija primygtinai ragino visus su šia istorija susijusius vyrus nevykti į Rusiją ar Kremliaus politiką palaikančias šalis. Tačiau nenurodė nei kuriam laikui įspėjimas galioja, nei kaip elgtis mišrias šeimas sukūrusiems ar savo verslą Rusijoje turintiems.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė apie grėsmę Lietuvos piliečiams sužinojęs iš žiniasklaidos ir iš karto ėmėsi priemonių perspėti žmones. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pripažino, kad prokurorai politikus informavo rugsėjo 2 d.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Artūras Paulauskas

„Šį klausimą komitete aptarėme ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad ji išslaptintų dalį tos informacijos, pateiktų visuomenei savo vertinimą, ką jie ir padarė, ir perspėtų žmones“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas.

Generalinės prokuratūros atstovė tvirtina, kad informacija žiniasklaidoje pasirodė ne prokuratūros iniciatyva. Ji susijusi su teisinės pagalbos prašymu, tačiau visas jo turinys, kaip to reikalauja dvišaliai susitarimai su Rusija, lieka po valstybės paslapties šydu.

„Pranešimo Generalinė prokuratūra spaudai apie tarptautinės teisinės pagalbos prašymo gavimą neplatino“, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė tiek laiko prokurorų nuo visuomenės slėptą grėsmę vadina skandalu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė tiek laiko prokurorų nuo visuomenės slėptą grėsmę vadina skandalu. Rusijos grasinimai atnaujinti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečiams, vadovaujantis sovietų sąjungos įstatymais, absurdiški, neturi nieko bendro su tarptautine teise ar Lietuvos susitarimais su Rusija

„Rusijos paslaptys negali būti mūsų paslaptys. Tai yra aksioma ir turime ieškoti būdų, kaip įveikti šią silpną Lietuvos vietą, kuri labai aktyviai naudojama prieš pačią Lietuvą. Aš matau daug tokio keisto nesusivokimo, ne tik Generalinėje prokuratūroje, bet ir teisėsaugos institucijose, daugelyje jų galbūt dirba žmonės, kurie nieko nėra girdėję, ypač iki tų įvykių, kurie dabar vyksta, kokiais metodais dirba Rusija“, – aiškino buvusi krašto apsaugos ministrė, parlamentarė R. Juknevičienė.

BFL nuotr./Rasa Juknevičienė
BFL nuotr./Rasa Juknevičienė

Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus diagnozuoja tiesiai šviesiai: tai – apgalvota Rusijos žvalgybos operacija. Lietuvai išsiųstas teisinės pagalbos prašymas skirtas ne Generalinei prokuratūrai, o visuomenei, siekiant sukelti sumaištį bei priešpriešą tarp politikų ir valstybės institucijų

„Iš prokuratūros Rusijai šiuo atveju nieko nereikia. Ji žino, kokį atsakymą gaus. Jiems reikėjo būtinai, kad šita tema kaip nors prasibrautų į viešumą ir kad ji išeitų, pagaliau ji išėjo ir mes svarstome visi. Ir piktinamės, ir kaltinam prokuratūrą, ji ginasi. Jau yra kuo užsiimti.

Tai eis toliau ir klausimų daugės. Kas nors pasigaus kokią nors pikantišką temą. Jų visada būna. Pasigaus kokį nors grėsmės atvejį. Vėlgi gali būti. Tai – klasikinė žvalgybinė situacija, kuri dažnai yra vadinama aktyviąja priemone, kuri visada yra orientuota į ilgai grojančią plokštelę. O rezultatas yra tas, kad tie, kurie žiūri į šitą reakciją, nes žmonių reakcija visada yra žvalgybinės operacijos dalis, ir žiūri į šitą reakciją, ir žiūrės kokio, lygio ji yra, ir planuos kitą“, – tikino buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas M.Laurinkus.

Lietuvai išsiųstas teisinės pagalbos prašymas skirtas ne Generalinei prokuratūrai, o visuomenei, siekiant sukelti sumaištį bei priešpriešą tarp politikų ir valstybės institucijų.

Buvęs valstybės saugumo vadovas sako manąs, kad Rusijos žvalgyba kaip panorėjusi manipuliuoja visuomene, reikalingą informaciją nutekindama žiniasklaidai per savo įtakos agentus.

„Manau, kad nutekino tie, kurie tą ir ruošė. Tai paprastai taip būna per trečius asmenis, paprasčiausiai suranda įtakos agentą, kurių čia pilna, visada galima bet ką nutekinti. Jeigu kelis kartus bandė, ji viešumos nepasiekė, tai sakė: reikia pasistengti, kad pasiektų. Ir viskas. Mano tokia versija“, – pridūrė M.Laurinkus.

Sulaukusi pylos už nedovanotiną delsimą, Generalinė prokuratūra viešai pasiaiškino, kad buvo imtasi tam tikrų priemonių, net surengtas koordinacinis atsakingų institucijų atstovų pasitarimas. Kada jis vyko – valstybės paslaptis, kas dalyvavo – taip pat nenurodoma. Anot mūsų šaltinių, kokių priemonių imtis, tartasi dar vidurvasarį. Dalyvavo abiejų žvalgybos institucijų, policijos atstovai. Tačiau neradę išeities, po mėnesio kreipėsi į parlamentinį komitetą.

BFL/ Tomo Lukšio nuotr./M.Laurinkus mano, kad VSD pasielgė taip, kaip negalima elgtis.
BFL/ Tomo Lukšio nuotr./M.Laurinkus mano, kad VSD pasielgė taip, kaip negalima elgtis.

M.Laurinkus sako, kad tokiomis provokacijomis Rusija mus atakuos dar ne kartą, todėl privalome būti pasirengę atremti grėsmes oriai.

Valstybėje daug atsakingų institucijų, tačiau nėra analitinio centro, kuris iškilus ypatingai situacijai gebėtų priimti sprendimus, prisiimtų atsakomybę. Laurinkus siūlo steigti analitinį centrą prie Valstybės gynimo tarybos. O kol kiekviena žinyba veiks pagal savo reglamentą, tai ir rezultatas toks kaip Krylovo pasakėčioje, kai gulbė, lydeka ir vėžys įsikinkę bandė judinti iš vietos vežimą, tačiau traukė jį į skirtingas puses.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min