R.Masiulis: nematau, kodėl reikėtų piktintis
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Rusnės estakados statybos konkursą laimėjusios kelių įmonės turėjo išskirtinės informacijos, kuri buvo neprieinama kitiems konkurso dalyviams. Įtarimų dėl to kyla ir Viešųjų pirkimų tarnybai.
Kaip LRT RADIJUI sako susisiekimo ministras R.Masiulis, konkursuose dažnai pasitaiko rangovų skundų dėl kitų konkurso dalyvių ar paties konkurso. Vis dėlto ministras neatmeta galimybės, kad skundas gali būti pagrįstas.
„Tai gana dažnas dalykas – ir vieni kitus skundžia, ir konkursus skundžia, nes rangovai žiūri savo komercinių interesų. Ar galėjo kuris nors vienas rangovas gauti kažkokią informaciją iš kokio nors Automobilių kelių direkcijos darbuotojo? Man sunku pasakyti. Neseniai turėjome ir bylą, kai darbuotojas buvo atleistas dėl ryšių su rangovais. [...] Neatmesčiau, kad vienas ar kitas [panašus] žmogus galėjo būti.“
LRT Tyrimų skyriaus tyrime minimas buvęs Automobilių kelių direkcijos darbuotojas Petras Tekorius, kuris vėliau tapo bendrovės „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus patarėju. R.Masiulis, reaguodamas į šią informaciją, teigia, kad sutapimų galima įžvelgti daug kur, tačiau pabrėžia – kai buvo skelbiamas konkursas apie tai, kad reikės papildomų paslaugų, nežinojo pati Automobilių kelių direkcija.
„Sakyčiau, kad reikėtų pasižiūrėti į esmę – kai buvo skelbiamas konkursas, Kelių direkcija neturėjo informacijos, kad reikės nukasti durpes. Konkursas buvo paskelbtas dėl estakados ir dėl kelio sutvarkymo. Dabar, kai buvo atlikti tyrimai ir buvo sužinota, kad yra durpių, skelbiamas naujas konkursas“, – sako R.Masiulis.
Jo nuomone, net rangovui sužinojus kokios nors papildomos informacijos tai negalėjo pakeisti galutinio rezultato, nes dėl papildomų durpių nukasimo darbų skelbiamas atskiras konkursas. Jo nuomone, apie reikalingą durpių nukasimą Automobilių kelių direkcija iš anksto nežinojo, nes dažniausiai tokie darbai nereikalingi.
„Manau, kad jie skubėjo skelbti konkursą neatlikę visų detalių tyrimų, nes Lietuvoje tų durpių nėra. Šį kartą jos pasitaikė. Tai nutiko ir keliuose kituose konkursuose. Vadovybė skubėjo, estakada buvo pradėta statyti ir tai bus pabaigta, o dėl likusio kelio gabalo bus skelbiamas naujas konkursas. Nematau, kodėl reikėtų piktintis, juk visi rangovai gali tame konkurse dalyvauti“, – tvirtina R.Masiulis.
Atotrūkis tarp tiekėjų pasiūlymų – keli milijonai eurų
Automobilių kelių direkcijos laikinasis direktorius V.Andrejevas laikosi panašios pozicijos kaip ir R.Masiulis. Nors konkurso dalyviai kreipėsi dėl dviprasmiškai suformuluotų konkurso sąlygų, V.Andrejevas tvirtina, kad buvo nurodyta, jog durpių nukasimo ar kitų papildomų darbų tiekėjai įvertinti neprivalo.
„Tai esminis subjektas, apie ką dabar diskutuojame, nekalbant apie žmones, kurie atstovauja ar Automobilių kelių direkcijai, ar „Kauno tiltams“. [...] Buvo, atrodo, aštuonių skirtingų tiekėjų paklausimai, ar reikalinga numatyti išdurpinimo darbus. Automobilių kelių direkcija pateikė atsakymą, kad tiekėjai neturi šių darbų įvertinti, kad šias paslaugas Kelių direkcija pirks atskiru pirkimu“, – LRT RADIJUI komentuoja V.Andrejevas.
Jo tvirtinimu, būtent dėl tokių konkurso sąlygų, nė viena bendrovė negalėjo turėti privalumo. V.Andrejevas pabrėžia – papildomi darbai buvo nustatyti tik tada, kai buvo atlikti geologiniai tyrimai. Dėl šių darbų skelbiamas atskiras konkursas, kuriame gali dalyvauti visos norinčios bendrovės.
„Jeigu kalbame apie „Kauno tiltus“, privalumo negalėjo būti. Vėlesniame konkurse, kuris bus atviras, galės dalyvauti ir kiti. Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia pirkti iš to paties tiekėjo, tačiau Automobilių kelių direkcija pasirinko kitą būdą – dėl papildomų darbų skelbti atskirą konkursą“, – sako V.Andrejevas.
Anot jo, statyti estakadą pasiūlymus pateikė penki tiekėjai. Pigiausias pasiūlymas buvo bendrovės „Kauno tiltai“ kartu su „Tiltų ekspertų centru“. Jų pasiūlyta kaina – 4,5 mln. eurų. Kiti tiekėjai, tvirtina V.Andrejevas, projekto kainą įvertino nuo 8,1 iki 12,6 mln. eurų.
„Estakados papildomų darbų kelių direkcija neperka. Ji bus pastatyta už tuos 4,5 mln. eurų. [...] Estakados statybai geologiniai tyrinėjimai buvo atlikti [iš anksto]. Jie buvo pateikti konkurso metu ir tiekėjai privalėjo tai įvertinti“, – nurodo V.Andrejevas.
Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į konkurso dalyvius
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D.Vilytė su kitų LRT RADIJO pašnekovų pozicijomis nesutinka. Jos aiškinimu, tarnybai kyla klausimų dėl konkurso sąlygų. Dėl to buvo pateikti paklausimai konkurse dalyvavusiems tiekėjams.
„Kreipėmės į tiekėjus, kurie dalyvavo pirmajame konkurse, klausdami, ar tikrai jie įskaičiavo į siūlomą kainą durpių nukasimo ir polių sutvirtinimą. Dabar esame gavę atsakymus iš dviejų tiekėjų, laukiame kitų. Pagrindinis aspektas – kainos skirtumas tarp pirmo tiekėjo, kuris laimėjo šį konkursą, ir kitų keturių, yra 6 mln. eurų. Tai didelė suma“, – akcentuoja D.Vilytė.
Jos teigimu, pirmąjį konkursą dėl estakados ir kelio statybos, kuris vyko praėjusių metų pabaigoje, verslo atstovai apskundė dėl neaiškių sąlygų. D.Vilytės teigimu, į tokią pretenziją turėtų atsižvelgti ir pati Automobilių kelių direkcija.
„Verslas skundė, kad nurodoma sąlyga „esant poreikiui“, kuri nėra aiški. Matyt, jeigu kalbame apie projektų valdymą, gavus tokią pretenziją, Automobilių kelių direkcija turėjo stabdyti konkursą, atlikti geologinius tyrimus“, – teigia D.Vilytė.
Ji taip pat priduria, kad derėtų tiksliai nustatyti, kiek žmonių turėjo informaciją apie tai, kad gali būti arba bus reikalingi durpių nukasimo darbai: „Dėl durpių buvimo ar nebuvimo, žinojimo ar nežinojimo [...] norėtųsi kalbėti faktų kalba – kiek žmonių žinojo, kad ten yra durpių, kiek nežinojo. [...] Šiandien matome, kad išeities duomenis turbūt vienas tiekėjas turėjo geresnius, lyginant su kitais.“
Tokią išvadą D.Vilytė tvirtina daranti besiremdama konkrečiais faktais. Jos aiškinimu, „Tiltų ekspertų centras“ galimybių studiją buvo atlikęs dar 2007 m. Paskui jis dalyvavo rengiant techninį projektą, atliko tyrimus.
„Jie turbūt turėjo geresnės informacijos. Kai yra tokia kaina, toks atotrūkis... Jie turbūt žinojo kas bus. [...] Matyt, dar anksti komentuoti ar užsipulti, bet klausimų tikrai kyla. [...] Kad būtų išsklaidytos abejonės dėl Automobilių kelių direkcijos veikimo ir įtakos jai, kad visiems būtų aišku ir tiekėjams neliktų nuoskaudų, reikia išsiaiškinti ir apie kitus klausimus. Tai turbūt padarysime vertindami abu arba vieną iš pirkimų. Laukiame atsakymo iš verslo“, – apibendrina D.Vilytė.
Pagal LRT RADIJO laidą „Lietuvos diena“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
