Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 01 15

Rygos pamokos: kaip padidinti pastatų saugumą Lietuvoje?

Aplinkos ministerija ruošia pakeitimus, padėsiančius užtikrinti saugesnę pastatų eksploataciją. Už idėjas pakeitimams yra atsakinga darbo grupė, Aplinkos ministro Valentino Mazuronio sudaryta iš Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovų. Jos nariams yra pavesta peržiūrėti statybų reglamentavimą ir jį keisti taip, kad ateityje visuose pastatuose lankytis būtų saugu, o tokių tragedijų, kaip įvykusi Latvijoje, būtų išvengta.
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybos
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybos / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas teigia, kad norint išvengti nelaimingų atsitikimų, reikia peržiūrėti statybų reglamentavimą nuo pirmos statybų pakopos – projektavimo. Pakeitimai gali apimti ir projektuotojų kvalifikaciją, pastatų draudimą bei kitas sritis. Griežčiau bus žvelgiama į klaidas projektuose, ketinama dažniau tikrinti statybų procesą. Darbo grupė siekia pakelti bendrą projektavimo lygį.

Ketinama sugriežti ir tolimesnę pastato priežiūrą: reikia, kad jis būtų reguliariai patikrinamas. Svarbios ne tik konstrukcijų apkrovos ir kiti pastato būklės parametrai. Daug gyvybių gali išgelbėti neužgriozdinti ir tinkami naudoti avariniai išėjimai.

„Konstrukcijų apkrovos leidžiamos tokios, kad pastatai liktų stovėti įvykus net keturių balų stiprumo žemės drebėjimui, nors tokių stiprių seisminių smūgių Lietuvoje nebūna. Vis dėlto gali pasitaikyti aplaidumo ar neapsižiūrėjimo atvejų, dėl kurių įvyksta skaudžios nelaimės. Dėl to darbo grupėje ir vyksta diskusija, kaip kiek įmanoma labiau sumažinti riziką, kylančią dėl žmogaus klaidų“, - sako D.Žukauskas.

Darbo grupės sudarymas – vienas tragedijos Latvijoje, kada įgriuvo prekybos centro stogas, atgarsių. Rygos rajone Zuolitūdėje įvykusios nelaimės priežastys tebėra neaiškios. Spėjama, kad prekybos centro konstrukcijos galėjo būti pažeistos. Vėliau, padidėjus pastato stogo svoriui, šios konstrukcijos greičiausiai nebeatlaikė apkrovos. Siekiant, kad Lietuvoje tokios nelaimės neįvyktų, ketinama daugiau atsakomybės už gerą pastato būklę guldyti ant statytojų pečių ir visose statybos stadijose pažaboti bet kokį aplaidumą.

Dar prieš nelaimę Latvijoje buvo ypač griežtai žiūrima į ypatingos svarbos pastatus. Tai pastatai, kuriuose numatomas didelis lankytojų skaičius, pavyzdžiui, prekybos centrai, kino salės. Jų projektuotojams ir rangovams keliami didesni reikalavimai, mat viename jų įvykus nelaimei, aukų skaičius būtų ypač didelis.

Darbo grupė orientuojasi į kokybišką naujų namų statymą, nes patikrinti jau iškilusius statinius – labai sudėtinga. Nuodugniai patikrinti vieną pastatą ir įvertinti jo būklę užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, tam reikia specialios įrangos ir nemažai žmonių. Tad įvertinti tūkstančius pastatų kainuotų labai daug ir laiko sąnaudos būtų milžiniškos. O nelaimę gali lemti mažytis įtrūkimas ar plyšys, kuris gali likti neaptiktas apžiūros metu: juk paprastai griūties galimybė nėra akivaizdi.

Svarbu, kad būtų išvengta žmonių aukų, bet svarų vaidmenį vaidina ir gamta. Tam, kad statytojai jai nepakenktų ir būtų užtikrinama maksimali aplinkos apsauga, atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

AM-logo-bendras
 

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius