Kai kuriose šalyse pastebimos didelį nerimą keliančios tendencijos, pvz., Gruzijoje, Vengrijoje ar Kazachstane, o taip pat ir Lietuvoje tikimybė, kad teismas leis suimti įtariamąjį, siekia net daugiau nei 90 proc, praneša Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Po tokio teismo sprendimo skirti suėmimą sėkmingos apeliacijos šansai CRE ir buvusios Sovietų Sąjungos regiono šalyse yra labai nedideli. Ypač tai būdinga suimtiems Gruzijoje ir Ukrainoje – jie turi vos 2 proc. tikimybę sėkmingai apskųsti tokį sprendimą. Lietuvoje tenkinami apie 8 proc. skundų. Situacija šiek tiek geresnė Moldovoje ir Albanijoje, kuriose vienas iš keturių žmonių gali tikėtis teismo sprendimo pakeitimo.
Visi kiti suimtieji kai yra priversti kalinimo įstaigoje praleisti iki kelerių metų savo gyvenimo. Tokia situacija išlieka nepaisant aiškių tarptautinių standartų, nurodančių taikyti kiek įmanoma trumpesnį suėmimo terminą. Nepaisant to, 2011 m. Vengrijoje daugiau nei 300 žmonių buvo suimti ilgiau nei vieneriems metams; Lenkijoje tokioje situacijoje buvo atsidūrę daugiau nei 2000 žmonių. Labiausiai nepasisekė suimtiesiems Turkijoje – remiantis šios šalies teisine sistema išskirtiniais atvejais suėmimas gali trukti net iki dešimties metų.
Į tyrimą įtrauktose CRE ir buvusios Sovietų Sąjungos šalyse šiuo metu yra suimta apie ketvirtis milijono žmonių. Vidutiniškai ketvirtadalis visų laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų yra suimtieji. Gruzijoje ir Rusijoje kalinių yra daugiau nei pusė tūkstančio 100 tūkst. gyventojų, aukštus rodiklius turi ir Kazachstanas (337,9 kalinių/100 tūkst. gyv.), Ukraina (336,5). Tuo tarpu Lietuva yra viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje pagal kalinių tenkančių vienam gyventojui kiekį (308,9 kalinių/100 tūkst. gyv.). Aukščiausiu asmenų suėmime skaičiumi pasižymi Juodkalnija – joje daugiau nei pusę įkalintųjų sudaro suimtieji laukiantys teismo sprendimo.
Šie žmonės suėmime dažnai laikomi apgailėtinomis sąlygomis, perpildytose patalpose – dažniausiai yra nesilaikoma gyvenamojo ploto standartų. Tokį kalinimo įstaigų perpildymą galima paaiškinti bendrų resursų trūkumu. Pvz., Ukrainoje vienam kaliniui aprūpinti yra skiriama vos du eurai, kai Čekijoje ar Kosove toms pačioms reikmėms yra skiriama 30 ar daugiau eurų. Dažnai suimtųjų gyvenamojoje patalpoje trūksta natūralaus apšvietimo, galimybių naudotis higienos patalpomis; žiemą šildoma nepakankamai, o vasarą yra pernelyg karšta.
Sąlygos suimtiesiems turėtų būtų geresnės, nei nuteistiesiems, tačiau tyrimo rezultatai atspindi priešingą situaciją. Visose iš tirtų šalių kalinimo vietos neatitiko standartų – kai kurie tyrėjai nurodė, kad suimtųjų ir nuteistųjų sąlygos yra panašios, o kai kurie pabrėžė prastesnę suimtųjų padėtį. Be to, neretai susiduriama ir su kitais trukdžiais, neleidžiančiais pasinaudoti savo pagrindinėmis teisėmis: apsunkinta galimybė pasinaudoti advokato paslaugomis, susitikti su šeimos nariais ar sulaukti kokybiškos medicininės pagalbos.
