„Mes palauksime, kol susiformuos koalicija ir bus aiškumas dėl lenkų dalyvavimo. Jie yra vieni iš tų, su kuriais gana sudėtinga atrasti kompromisą, o Vyriausybės programoje įrašytos tam tikros nuostatos. Po politinės tarybos žiūrėsime, kokios bus nuostatos dėl jų dalyvavimo. Tada galėsime žiūrėti, ar mes su jais ieškosime kompromiso, ar be jų ieškosime. Tai yra labai esminis klausimas“, – BNS pirmadienį sakė Š.Birutis.
Jis aiškino, kad kol kas nėra sprendimo, jog šis projektas, kurio rengimui vadovavo tuometinis LLRA deleguotas kultūros viceministras Edvardas Trusevičius, paliekamas nesvarstytas. Kartu jis teigė, kad šis įstatymas gali būti nebereikalingas, jei Seime pavyktų patvirtinti šiuo metu svarstomas Seimo narių pateiktas pataisas dėl tautinių mažumų teisių.
Po politinės tarybos žiūrėsime, kokios bus nuostatos dėl jų dalyvavimo. Tada galėsime žiūrėti, ar mes su jais ieškosime kompromiso, ar be jų ieškosime
„Seime yra pristatytas (kitas) projektas svarstymui, tai ten gali būti įneštos korektūros įvairios ir tada, be abejo, antras projektas bus jau nereikalingas, jeigu praeis Seime anas“, – dėstė ministras.
E.Trusevičiaus kuruotos darbo grupės projektas numato leisti dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų. Kompromiso dėl šio projekto, kurio siūlymai esą prieštarautų galiojantiems teisės aktams, turėjęs ieškoti Vyriausybės vicekancleris Remigijus Motuzas konstatuoja, kad sutarimo paieškos buvo bevaisės.
„Yra sutarta, kad to įstatymo reikėtų, bet visų bendra pozicija – tiek Tautinių bendrijų tarybos, tiek mūsų – yra, kad jis neturėtų prieštarauti Konstitucijai ir kitiems teisės aktams dėl valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime – tai pagrindiniai nesutarimai. (...) Susitarti nepavyko, nes E.Trusevičius nesitraukė, jis savo laikosi ir viskas, praktiškai darbas yra nekonstruktyvus“, – BNS sakė R.Motuzas.
Seimas rudens sesijoje turėtų balsuoti dėl LLRA atstovo Seime Jaroslavo Narkevičiaus inicijuoto Tautinių mažumų įstatymo projekto. Parlamentaras siūlė grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją ir leisti, kad tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos galėtų būti vartojama ir tautinės mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos būtų leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.
Tačiau Seimas svarstydamas Tautinių mažumų įstatymo projektą liepą išbraukė pirminiame projekto variante įrašytas dvikalbes lenteles.
Anot R.Motuzo, Seime svarstomas projektas įtvirtintų, kad vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, jai save priskiriantys asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą ir jeigu tai atitinka realų poreikį, galėtų žodžiu kreiptis į vietos įstaigas ir organizacijas savo gimtąja kalba.
„Kartu institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrintų bendravimą ir organizacijos raštvedybą valstybine kalba. Pagal (...) pataisas tik informaciniai tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų įregistruoti pavadinimai greta valstybinės kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos ar bendrijos kalba. Tautinės mažumos ar bendrijos kalba pavadinimai negalėtų būti oficialiai vartojami savarankiškai“, – aiškino R.Motuzas.
