„Apie negeroves Lietuvos kalėjimų sistemoje girdime jau daug metų, tad gal ponios Rasos pranešimas apie Kauno tardymo izoliatorių parodo ir kitų kalėjimų tikrąjį gyvenimo veidą? Dažnai tokio pobūdžio informacijos be pranešėjų net neįmanoma sužinoti ir tai yra vienintelis būdas išjudinti įsišaknijusius bičiulių ir giminių tinklus“, – BNS penktadienį sakė S.Muravjovas.
„Tikiuosi, kad šis atvejis taip pat paskatins mūsų Seimo narius jau šį pavasarį užtikrinti geresnę pranešėjų apsaugą bei iš esmės peržiūrėti, kaip šiuo metu veikia įvairios „karštosios linijos“. Dauguma jų tinkamai neapsaugo žmonių tapatybės ir pateiktos informacijos“, – pridūrė jis.
Taip S.Muravjovas vertino institucijų sprendimus tirti galimus pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, tą atsisakius daryti teisėsaugai.
Situaciją nagrinės Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jos tirs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktą informaciją.
Pati STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo Kauno tardymo izoliatoriuje pagal jo darbuotojos, Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkės Rasos Kazėnienės pareiškimą. Pareigūnė šį sprendimą yra apskundusi prokurorams.
„Ponios Rasos istorija yra puiki proga parodyti, kaip mes vertiname pranešėjus Lietuvoje. Akivaizdu, kad į jos pateiktą informaciją turi būti sureaguota. Džiaugiuosi, kad jau pradėti tyrimai. Žinant, kad Lietuvoje daug kas nedrįsta pranešti apie korupciją darbe, kiekviena tokia į viešumą išėjusi istorija yra aukso vertės. Juk, jei ponios Rasos teiginiai pasitvirtintų net iš dalies, galime užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams ir Lietuvoje sukurti gerąjį pavyzdį kitiems, kurie dabar netiki, kad pranešti verta“, – sakė S.Muravjovas.
Be kitų dalykų, kontrolės institucijos nagrinės viešųjų pirkimų pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, taip pat galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus ir neefektyvų valstybės turto naudojimą.
