Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

S.Skvernelio populiarumas – ne rekordinis: vienas premjeras buvo populiaresnis už jį

Milda Vainiutė ir Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Milda Vainiutė ir Saulius Skvernelis
Šaltinis: Lrt.lt
3
A A

Nors ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – labai didelis (apie 73 proc.), jis kol kas nėra rekordinis tarp šalies premjerų. 1999-ųjų liepą tuomečio Vyriausybės vadovo Rolando Pakso populiarumas siekė beveik 75 proc. Tačiau įvairių viešosios nuomonės tyrimų kompanijų skelbiami reitingai kartais gerokai skiriasi tarpusavyje. Kodėl?

Paskutinė dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, jog dabartinį Vyriausybės vadovą S.Skvernelį palankiai vertina 72,5 proc. respondentų, nepalankiai – vos 9 proc.

Sociologai tokius aukštus reitingus pavadino rekordiniais, tačiau, atrodo, paskubėjo. Dar populiaresnis 1999-aisiais buvo tuometis premjeras Rolandas Paksas, kai liepos mėnesį jo populiarumas šoktelėjo iki 74,9 proc.

Nepalankiai vertinančių šį politiką buvo vos 1,9 proc. Aukštas populiarumas laikėsi kelis mėnesius, o vėliau pradėjo kristi.

„Kai jis antrą kartą tapo premjeru 2001-ųjų sausį, jo populiarumas siekė 55,4 proc., o 2001-ųjų birželį – tik 44,7 proc.“, – skaičiuoja visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rolandas Paksas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rolandas Paksas

Kitos šios bendrovės atliktos apklausos rodo, jog premjeras Algirdas Butkevičius aukščiausią populiarumą eidamas šias pareigas turėjo 2013-ųjų kovą – tuomet jis siekė 67,3 proc. O praėjusių metų spalį, prieš pat Seimo rinkimus, atliktos apklausos rodė, jog A.Butkevičių palankiai vertina kiek daugiau nei 30 proc. respondentų.

Kodėl S.Skvernelis vertinamas taip palankiai?

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad tokie aukšti S.Skvernelio reitingai tikrai neišsilaikys visą kadenciją.

„Dabar aukštas reitingas yra grįstas pasitikėjimo kreditu ir lūkesčiais. Neabejotinai tas „medaus mėnuo“ baigsis. Matėme, kad A.Butkevičiaus „medaus mėnuo“ tęsėsi trejus metus, o vėliau įvyko staigus lūžis – reitingai pradėjo mažėti. Priežastys buvo įvairios: skandalai, nevykę pačių socialdemokratų sprendimai. Tikrai neįmanoma, kad visą kadenciją išsilaikytų tokie aukšti reitingai“, – LRT.lt komentavo A.Krupavičius.

Pasak politologo, S.Skvernelio reitingai tokie aukšti, nes jis kalba tiesiai ir aiškiai, o tai rinkėjai vertina.

„Be to, S.Skvernelis tam tikrą autoritetą įgijo dar dirbdamas A.Butkevičiaus Vyriausybėje, Vidaus reikalų ministerijoje. Trečia – jis tikrai nepadarė didelių komunikacijos klaidų“, – dabartinio premjero populiarumo priežastis vardijo A.Krupavičius.

Kaip LRT.lt teigė sociologas dr. V.Gaidys, būnant ministru pirmininku sunku išlikti populiariu.

„Populiarių žmonių yra ir daugiau, bet ne taip paprasta būti populiariu, dirbant premjero poste. Jei į sąrašą įdėtume Juozą Erlicką, jis pralenktų ir patį S. Skvernelį. Kažin ar J.Erlickas turi kokių nors priešų“, – juokavo V.Gaidys.

Tačiau ne visi politikai ar institucijų vadovai, net ir būdami labai populiarūs, nori, jog jie būtų vertinami apklausose.

„Mano darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai žmogus turi aukštą reitingą ir nenori būti reitinguojamas. Ryškiausias atvejis susijęs su buvusiu policijos generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi. Jis pasikvietė pasikalbėti. Tuomet V.Grigaravičius buvo pirmas tarp visų reitinguojamų žmonių ir paprašė, kad jį iš ten išbrauktume. Sako: nuo to – tik blogiau, pradeda kalbėti, kad dirbama dėl reitingo. Prezidentas Algirdas Brazauskas taip pat man yra skambinęs ir prašęs, kad jį išbrauktume iš sąrašo“, – prisimena V.Gaidys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vladas Gaidys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vladas Gaidys

Apklausų rezultatai – labai skirtingi

Neretai politikai nenori būti reitinguojami ne tik dėl to, kad yra populiariausi, bet ir dėl to, kad reitingai ne visuomet atspindi realybę.

Kad reitingai gali būti skirtingi, įrodo ir praėjusią savaitę paskelbtos trijų skirtingų bendrovių apklausos.

Pavyzdžiui, BNS užsakymu RAIT atlikta apklausa rodo, jog Liberalų sąjūdžio lyderį Remigijų Šimašių palankiai vertina 33 proc. respondentų, naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad R.Šimašių palankiai vertina 53 proc., o dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, jog R.Šimašių palankiai vertina 42 proc. respondentų.

RAIT apklausos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį palankiai vertino 51 proc. apklaustųjų, „Baltijos tyrimų“ – 44 proc., „Vilmorus“ – 39 proc.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę, anot RAIT apklausos, palankiai vertina 67 proc. apklaustųjų, „Baltijos tyrimai“ rodo, kad šalies vadovę palankiai vertina 73 proc. apklaustųjų, o „Vilmorus“ – 64 proc.

Rezultatą gali pakeisti ir vienas žodis formuluotėje

Sociologas V.Gaidys aiškina, kad tokie skirtumai tarp apklausų gali kilti dėl skirtingų klausimų formuluočių ar kitų priežasčių.

„Žinau, kaip mes pateikiame formuluotę, bet nežinau, kaip pateikia kitos bendrovės. Taip pat svarbus apklausos laikas – kartais tai turi nemažai įtakos. Pavyzdžiui, kai buvo nemažai įvykių, susijusių su R.Karbauskiu, dinamika buvo didelė.

Labai retai formuluotės būna vienodos ir netgi vienas žodis gali pakeisti rezultatą. Galiu pateikti vieną pavyzdį. Prieš dešimtmetį turėjome du užsakovus – Vyriausybės kanceliariją ir Užsienio reikalų ministeriją. Klausiama buvo to paties dalyko – dėl Lietuvos karių dalyvavimo veiksmuose užsienyje. Vieni klausė, ar respondentai pasisako už tai, kad mūsų savanoriai dalyvautų taikos palaikymo misijose, o kitu atveju buvo klausiama, ar respondentai pritartų, kad mūsų kariai vyktų į karštuosius taškus.

Buvo gautas visiškai priešingas apklausų rezultatas – vienur pritarta, kad savanoriai vyktų į palaikymo misijas, o dėl siuntimo į karštuosius taškus jokiu būdu nesutiko. Nors buvo tokia pati anketa, rezultatas buvo skirtingas“, – LRT.lt komentavo V.Gaidys.

Kaip teigia VDU politologas A.Krupavičius, neretai skirtingos bendrovės pasirenka ir skirtingą respondentų amžiaus cenzą. „Vienos bendrovės pasirenka respondentus nuo 15 metų, kurie neturi net balsavimo teisės, bet dalyvauja apklausose. Tarp jų bus daugiau pasisakančių už liberalus. Kitos bendrovės apklausia tik pilnamečius. Antra priežastis būtų įvykiai – jei apklausa daroma šiek tiek skirtingu laiku ir įvyksta kokie nors rezonansiniai įvykiai, atsiranda paklaidos“, – aiškino A.Krupavičius.

Ką tokie skirtumai ir apskritai apklausos sako rinkėjui? „Kai to paklausiame respondentų, jie sako, kad įtakos jų apsisprendimui tai neturi. Bet tam tikras poveikis yra: jei atsiranda vienas ar kitas aiškus lyderis, labiau linkstama rinktis lyderį nei kitą politinę jėgą ar politiką“, – LRT.lt kalbėjo A.Krupavičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algis Krupavičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Algis Krupavičius
Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min