Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 23d. 06:14 , Atnaujinta: 2019 rugpjūčio 23d. 16:26

S.Skvernelis: K.Karinis patikino, kad Latvija nepriėmė sprendimo pirkti elektros iš Astravo AE

Saulius Skvernelis 15min iš Rygos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

30-ųjų Baltijos kelio metinių proga Rygoje besilankantis premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Latvijos premjeras jį patikino, jog Latvijos vyriausybė nepriėmė sprendimo pirkti elektros energijos konkrečiai iš Astravo AE. Premjeras Krišjanis Karinis teigė, kad Latvija ieškos naujų elektros energijos šaltinių. Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat ragino spartinti „Rail Baltica“ įgyvendinimą

15min paprašytas pakomentuoti Rygos poziciją dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo AE, K.Karinis sakė, kad „elektros energijos rinka yra atvira“. Jo teigimu, šiuo metu Latvija prekiauja ir vietine energija, ir perka ją iš Rusijos.

„Kalbant apie Astravo AE ir kalbant apie tai, kad Lietuvos elektrinės nebebus, mes ieškosime kitų šaltinių. Taip pat galvosime apie Rusijos elektrą iš tiesioginių šaltinių. Tai reiškia, kad mes nebenaudosime pagrindinės jungties, ir mes ją pakeisime kita elektros energija, kurią pirksime iš Rusijos. Kalbu apie jungtį, kuri kerta Latvijos sieną“, – teigė jis.

K.Karinis tikino, kad, kalbant apie Latvijos elektros energijos sistemą, „reikia atsižvelgti į kainas, mūsų vartotojus ir į tarifus“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arturas Krišjanis Kariniu
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Arturas Krišjanis Kariniu

S.Skvernelis pridūrė, kad K.Karinis jį patikino, jog „jokio sprendimo pirkti konkrečiai iš Astravo AE elektros energiją Latvijos vyriausybė nepriėmė“.

Pasak S.Skvernelio, toks patvirtinimas tenkina.

K.Karinis pabrėžė, kad Latvija neinicijavo Astravo AE projekto, „tame projekte nedalyvaujame ir tikrai netikiu, kad tai kažkaip mus vėl išskaidys“.

„Turėtumėme likti draugai, verslo partnerės. Reikia nepamiršti, kad visada pasitaikys kažkokių smulkių nesutarimų, smulkių sunkumų, tačiau matykime tą bendrą paveikslą“, – Bendrijos Baltijos šalių ministrų pirmininkų spaudos konferencijoje kalbėjo K.Karinis.

Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę pranešė, kad pirks elektros energiją iš trečiųjų šalių, kai prekybą su Baltarusija nutrauks Lietuva. Pasak Rygos, Baltarusija perkels elektros prekybą prie Latvijos sienos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Jokūbaitis: Kaip latvių ir lietuvių brolystė byra baltarusiškų trąšų ešelonais

Manoma, kad Latvija ketina pirkti Astravo AE pagamintą elektrą mainais tikėdamasi baltarusiškų krovinių savo uostuose.

K.Karinis praėjusią savaitę tikino, kad Latvijos vyriausybė nėra nusprendusi pirkti elektros energijos iš Baltarusijos. Savo ruožtu šalies ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sakė suprantąs Lietuvos susirūpinimą, tačiau tikino, jog Latvijos interesai – svarbesni. Esą sprendimas priimtas siekiant išvengti elektros trūkumo.

Pirmadienį Viktoras Pranckietis pranešė, esą K.Karinis jį asmeniškai patikino, kad Ryga tikrai nepirks elektros iš Astravo jėgainės.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė, kad iki elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 metais elektros srautų pilnai sukontroliuoti bus neįmanoma, todėl gali būti, kad į Lietuvą Astrave pagaminta elektra pateks.

„Klausimas yra, ar pradėjus veikti Astravui, galime sukontroliuoti srautus taip, kaip norėtume. Jie bus sukontroliuoti tik tada, kai būsime pilnai sinchronizuoti. Ir yra mūsų įsipareigojimas, aišku, visų trijų (Baltijos valstybių – BNS), kad jokių pirkimų iš Rusijos ir Astravo tuo metu nebus“, – sakė D.Matulionis.

„O kontroliuoti, iš kur ta elektra yra – iš Astravo, ar Peterburgo – jos gi nepatikrinsi. Tokiu latviai iki 2025 metų turėtų uždaryti visą prekybą su Rusija. Mes neketiname pirkti, bet kaip mes galime pasakyti, kad latviai irgi turi nepirkt? Čia jų suverenus sprendimas“, – teigė jis.

Anot jo, Latvijos premjeras pabrėžė, kad situacijos nereikėtų dramatizuoti.

„Jie kalbasi su Rusija tik dėl pirkimo, būsimų kontraktų iš Rusijos. Tuo pačiu pabrėžė, kad situacijos nereikia labai dramatizuoti, nes vis tiek per Latviją tinklai yra palyginus silpni“, – sakė D.Matulionis.

Nėra būdų atskirti Astravo elektros

Latvijos Ekonomikos ministerija teigia, kad galimybių nustatyti, ar elektra netekės iš Astravo AE, nėra. Ji pažymi, jog Baltijos šalims sinchronizavus tinklus su Europa, Ryga nenumato prekiauti su trečiosiomis šalimis.

Ministerijos atstovė Liga Rozentale BNS teigė, kad teoriškai įmanoma, jog gamintojai Baltarusijoje ir tiekėjai Latvijoje konfidencialiai susitars dėl elektros tranzito per Rusiją į Latviją.

„Turime atvirą elektros rinką, kuri veikia pasiūlos-paklausos principu. Perdavimo sistemos operatorius (Latvijos AST – BNS) matytų tik importuojamos elektros kiekį per jungtį su Rusija, bet mes nežinotume elektros kilmės (ir šiuo metu neplanuojame jos kaip nors atskirti (distinguish) papildomu reguliavimu)“, – BNS sakė ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktoriaus pavaduotoja L. Rozentalė.

„Vis dėlto tokie susitarimai galėtų būti įmanomi net jeigu ir neatvertume sienos su Rusija, nes Suomija taip pat prekiauja su Rusija. Tad prekybos kelias būtų Baltarusija-Rusija-Suomija-Baltijos šalys“, – pridūrė ji.

L.Rozentalė priminė, kad Latvija neturi elektros jungties su Baltarusija, todėl negali prekiauti tiesiogiai su Baltarusijos atomine elektrine.

„Mes turime jungtį su Rusija ir prekybai naudosime ją“, – aiškino Latvijos ministerijos atstovė.

Motyvuodama Latvijos sprendimą pirkti elektrą iš Rusijos, ji teigė, kad priežastys buvo ir ekonominės, ir techninės.

„Lietuvos įstatymas, kuris apribos elektros importą iš Baltarusijos, taip pat ribos ir elektrą iš žemyninės Rusijos (elektrą, kuri tranzitu per Baltarusiją patenka į Baltijos šalis). Tai ne tik pastebimai sumažins elektros energijos srautus, bet, pasak Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus, gali padidinti elektros tarifą vartotojams 5-10 proc., o tai Latvijai nepriimtina“, – argumentavo L.Rozentalė.

Pasak jos, šiuo metu Rygos sprendimas yra galutinis ir AST jau rengia naują pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką: kai tik Lietuva užkirs kelią elektros importui iš Baltarusijos, Latvija atversianti sieną prekybai su Rusija (Latvijos nacionalinėje teisėje pokyčių nebus).

Vis dėlto tai yra laikinas sprendimas, turint omenyje, kad Baltijos šalys planuoja 2025 metais atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su žemynine Europa.

„Kalbant apie sinchronizavimą (...) šiuo metu mes nematome būtinybės tęsti prekybą su trečiosiomis šalimis po sinchronizavimo“, – aiškino L. Rozentalė.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šią savaitę sakė BNS, kad Latvijos sprendimų dėl elektros importo iš trečiųjų šalių, galima buvo tikėtis, tačiau tai yra moralinis Lietuvos pralaimėjimas.

Vis dėlto, anot jo, dar nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad Astravo AE elektra nepatektų į regioną – dėl latvių sprendimo vyks techninės diskusijos.

Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad Lietuvai nutraukus elektros importą iš Baltarusijos, ji perkels prekybą ties Latvijos siena.

Lietuvos pareigūnai nuogąstauja, kad taip per Latviją į bendrą rinką gali patekti Astravo AE pagaminta elektra. Vyriausybė importą iš šios jėgainės siekia blokuoti, argumentuodama, kad elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų.

S.Skvernelis su Latvijos ir Estijos premjerais susitiko penktadienį, minėdamas Baltijos kelio 30-metį.

Estijos pozicija dvejopa

Antradienį Taline prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Estijos vadove Kersti Kaljulaid. Ji tikino, kad „Estija nesvarsto naudoti šalį ir Rusiją jungiančių elektros linijų prekybai elektros energija.“

Tiesa, K.Kaljulaid priminė, kad rusiška elektra teka kabeliu „NordBalt“, nors ir daugiausiai keliauja į Suomiją: „Tad pasekmių yra. Tikimės, kad visi, kurie naudoja rusišką elektrą, bent jau pritaikys tarifus.“

Estijoje valstybės valdoma energetikos grupė „Eesti Energia“ palaiko Lietuvos poziciją, o elektros energijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“ importo ribojimui nepritaria. „Elering“ sako įžvelgianti tiekimo pertrūkių grėsmę – galimus nepatogumus vartotojams.

Vilnius tikėjosi, kad elektros importo boikotas gali sustabdyti Astravo jėgainės projektą. Lietuvos vyriausybė teigia, kad Astravo atominė elektrinė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.

Pavasarį S.Skvernelis nusiuntė laišką Baltarusijos premjerui Sergejui Rumasui. Jame buvo siūloma Astravo AE pertvarkyti į dujų jėgainę.

Lietuvos ekspertai tikino, kad toks S.Skvernelio „planas-chuliganas“ – techniškai neįgyvendinamas.

Panašaus atsako premjeras sulaukė ir iš Baltarusijos. S.Rumasas teigė, kad Astravo AE pertvarkymas į elektrinę, dirbančią gamtinių dujų pagrindu, yra techniškai ir ekonomiškai netikslingas.

I.Rozovos klausimo nekomentuoja

S.Skvernelis paklaustas, ar paviešinus informaciją apie Seimos narės Irinos Rozovos kontaktus su rusų diplomatais, pakeitė poziciją dėl apkaltos, premjeras teigė vidaus politikos klausimus komentuosiantis Vilniuje.

Ketvirtadienį S.Skvernelis sakė, kad norint atsakyti į klausimą, ar I.Rozova verta apkaltos, jam reikėtų susipažinti su medžiaga, nes jis nebepamena gautos informacijos. „Reikėtų tada pasižiūrėti, ar verta, neverta, bet, kiek pamenu, jeigu būtų verta, tai buvo informuotas Seimo pirmininkas, tai būtų procedūros gal tada pradėtos“, – svarstė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irina Rozova
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irina Rozova

Vėliau ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad 2012 metais su Rusijos diplomatais tartasi dėl susitikimų, per kuriuos būtų aptariamos Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai.

Anot žvalgybos, 2011 metais I.Rozova kartu su bendražygiais iš Rusų aljanso aktyviai bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant politines koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Žvalgybos rašte taip pat teigiama, kad I.Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Jis 2014 metais išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. V.Malyginą VSD sieja su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Ragino spartinti „Rail Baltica“ įgyvendinimą

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas turėtų būti įgyvendinamas sparčiau – dėl to penktadienį Rygoje sutarė trijų Baltijos valstybių premjerai.

„Buvo kalbėta apie „Rail Baltica“, kad mums reikia daryti viską, kad paskubintume įgyvendinimą, nes atsiliekame, projektas iki galo neparengtas ir turime labai rimtai kalbėtis su Europos Komisija, su geležinkelių bendrovėmis, tarpusavyje. Čia Estijos premjeras (Juris Ratas – BNS) sakė, kad reikia kiek galima paspartinti“, – BNS penktadienį sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, taip pat svarbu, kad Europos Sąjungos finansavimas projektui išliktų toks pat.

Partnerio nuotr./Rail Baltica
Partnerio nuotr./Rail Baltica

„Na, ir reikia siekti, kad Europos Sąjungos įsipareigojimai išliktų naujoje finansinėje perspektyvoje tokie patys, kokie yra dabar ir tas kofinansavimo lygis išliktų (...) Dabar yra 80 proc. Europa ir 20 proc. nacionalinis (finansavimas – BNS). Mes norėtume išlaikyti tą patį lygį“, – kalbėjo D.Matulionis.

Įgyvendinus „Rail Baltica“ geležinkelio projektą bus nutiesta 870 kilometrų ilgio greitaeigių keleivinių ir krovininių traukinių linija, sujungsianti Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Projektą ketinama baigti 2026 metais.

Paminėjo Baltijos kelio metines

S.Skvernelis Rygoje lankosi 30-ųjų Baltijos kelio metinių proga. Premjeras Latvijos sostinėje susitiko ir su Estijos vyriausybės vadovu Juri Ratu.

S.Skvernelis taip pat dalyvavo iškilmingoje gėlių padėjimo prie Laisvės paminklo ceremonijoje, skirtoje pagerbti Baltijos kelio sukaktį, apžiūrėjo šiam įvykiui skirtą fotografijų parodą.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

31:58
00:39
02:39

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min