„Mano asmeninė nuomonė, ką aš ir pasiūliau, kompensavimas galimas iš turimų asignavimų ir taupant tos kategorijos tarnautojų sąskaita, kuriems yra mokama kompensacija: 13-19 ir 13-20 kategorijos sąskaita. (...) Norint mokėti kompensacijas, reikia mažinti aukštos kategorijos tarnautojų skaičių“, - LNK žinioms sakė S.Skvernelis.
Anot jo, Vidaus reikalų ministerijos parengtoje valstybės tarnautojų atlyginimų kompensacijos tvarkoje numatoma, kad kompensacijos būtų pradėtos mokėti nuo 2016 metų.
Vidaus reikalų ministerija siūlo didžiajai daliai biudžetininkų iki 2020 metų išmokėti per ekonominę krizę sumažintą darbo užmokesčio dalį.
Norint mokėti kompensacijas, reikia mažinti aukštos kategorijos tarnautojų skaičių
Pagal VRM siūlomą mechanizmą, biudžetininkams kitąmet būtų išmokama 10 proc. viso per ekonominę krizę sumažinto darbo užmokesčio, nuo 2017 metų iki 2019 metų - po 30 procentų. Atvejais, kai asmeniui apskaičiuota kompensuojamoji suma yra ne didesnė kaip 100 eurų, ši suma būtų išmokama visa iki 2016 metų pabaigos. Asmeniui, kuriam priklausytų kompensacija, mirus, ji būtų išmokama paveldėtojams.
Finansų ministerijos skaičiavimais, visoms šioms kompensacijoms išmokėti reikėtų apie 121 mln. eurų. Siūloma, kad penktadalį (5 proc. kiekvienais metais) šių lėšų savo biudžetuose rastų institucijos ir įstaigos, o likusi dalis būtų skiriama papildomai iš valstybės biudžeto lėšų.
Prarastą darbo užmokestį ketinama kompensuoti, nes Konstitucinis Teismas (KT) prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažino neproporcingą atlyginimo mažinimą. Pasak KT, per krizę mažinant atlyginimus neturėjo būti pažeistos skirtingų kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos. Teismas įpareigojo valstybę sukurti mechanizmą, pagal kurį biudžetininkams „nupjautos“ atlyginimų dalys būtų kompensuotos.
Lietuvos Vyriausybė atlyginimų mažinimo ir kitų taupymo priemonių ėmėsi 2009 metais, kai šalies ekonomika smuko beveik 15 procentų.
