Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 4d. 08:44 , atnaujinta: 2018 sausio 4d. 11:30

S.Skvernelis siūlo atkurti Lietuvos–Rusijos tarpvyriausybinę komisiją, D.Grybauskaitė sako, kad tai nėra tikslinga

Saulius Skvernelis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija galėtų atnaujinti savo veiklą.

„Aš manau, kad taip“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas, paklaustas, ar reikėtų atkurti tarpvyriausybinę komisiją.

Politinius kontaktus su Maskva atnaujinti pasiūlęs ministras pirmininkas teigia, kad Lietuvos ir Rusijos dialogas galėtų apimti prekybos ryšius, energetikos, vežėjų, žemės ūkio, transporto klausimus, lietuvių mokytojų situaciją Karaliaučiaus krašte.

Paskutinį kartą ministrų vadovaujama komisija Lietuvoje posėdžiavo 2011 metų spalį.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po premjero pastabų pakartojo poziciją, kad „šiuo metu nėra prielaidų aukšto lygio politinių kontaktų atnaujinimui“.

„Tarpvyriausybinei komisijai vadovauja ministrai – užsienio reikalų iš Lietuvos pusės, transporto iš Rusijos pusės. Paskutinis posėdis Lietuvoje vyko 2011 metų spalio 3–4 dienomis, po to Rusijos pusė atidėliojo ir kito posėdžio nebuvo“, – BNS ketvirtadienį sakė L.Linkevičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Paskutinis septintasis Lietuvos Respublikos regionų ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vietinės valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos Prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo energetikos srityje komisijos posėdis Vilniuje įvyko 2011-ųjų birželį. Aštuntąjį posėdį komisiją tąkart nusprendė organizuoti 2011 metų II pusėje Kaliningrade.

2013-aisiais balandžio 11-ąją taip pat vyko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir techninio, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos Darbo grupės vienuoliktasis posėdis. Susitikimo metu valstybių atstovai aptarė dvišalio prekybinio–ekonominio bendradarbiavimo, energetikos, teisinės bazės, regioninio bendradarbiavimo, muitinės, vartotojų teisių apsaugos sritys. Apie tolimesnę šios darbo grupės veiklą Ūkio ministerijos svetainėje informacijos nėra.

Prezidentūra: Rusija ekonomiką naudoja politiniam spaudimui

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis. Tuo tarpu Rusija laužo tarptautinės teisės normas, vykdo agresyvią karinę, informacinę ir kibernetinę politiką kaimynių adresu. Prezidentūros spaudos tarnybos pateiktame komentare rašoma, kad būtų naivu įsivaizduoti, kad su šia šalimi įmanomi ekonominiai santykiai, atsieti nuo politikos.

„Rusija visada naudojo energetiką, prekybą ir kitus instrumentus kaip politinio spaudimo ir įtakos didinimo priemonę kitoms šalims. Mūsų ligšiolinė patirtis tai tik patvirtina. Svarbiausi strateginiai energetikos, transporto ar prekybos klausimai sprendžiami pasitelkus ir ES institucijų svorį. Todėl šiuo metu gaivinti dvišalę „komisijų“ veiklą nėra tikslinga ir nacionalinio saugumo požiūriu neatsakinga“, – sako D.Grybauskaitė.

Energetika ir žemės ūkis

S.Skvernelio teigimu, Lietuvos ir Rusijos kontaktų nebuvimas ministrų ar viceministrų lygiu „kenkia valstybės ir mūsų piliečių interesams“, tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva nekeis principinės pozicijos ir retorikos strateginiais klausimais dėl Ukrainos ar sankcijų Maskvai.

S.Skvernelis taip pat teigė, kad Lietuva turi rūpintis maisto produktų eksportu į Rusiją.

Pasak premjero, Lietuva ir Rusija turi kalbėtis apie planus atskirti energetikos sistemas, Baltijos šalims sinchronizuojantis su Vakarų Europa.

„Kalbant apie energetikos sritį, kur vyksta du labai stiprūs projektai, tai pirmiausia mūsų sinchronizacija ir atsijungimas nuo BRELL tinklo, bet nepamirškime, kad lygiai taip pat BRELL tinklo šalys irgi daro techninius darbus, kad atsijungtų arba išvengtų pasekmių nuo atsijungimo. Tai ne vien techniniai, bet ir politiniai klausimai, kurie turi būti techniškai tam tikrame lygyje sprendžiami“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Iki šiol Lietuvos pareigūnai pabrėždavo, kad su Maskva dėl sinchronizacijos turi tartis Europos Komisija.

S.Skvernelis taip pat teigė, kad Lietuva turi rūpintis maisto produktų eksportu į Rusiją.

„Manau, kad mes turime rūpintis, jog tie mūsų produktai važiuotų ir nebūtų vertinami vien tik per politinę prizmę, kas Rusijoje dažnai yra įprasta. Atsiranda politinis nurodymas ir tada vienas ar kitas produktas ar prekė tampa nesaugia ar kenksminga“, – kalbėjo premjeras.

„Niekas nekalba apie santykių perkrovimą, draugystę. Draugystė ir partnerystė yra du skirtingi dalykai“, – teigė ministras pirmininkas.

Argumentai už ir prieš

S.Skvernelis interviu teigė, kad jam kelia juoką interpretacijos, jog pareiškimus apie Rusiją lemia artėjantys prezidento rinkimai. Premjeras kol kas nekomentuoja, ar sieks šalies vadovo pareigų 2019 metais.

„Dabar yra tokia situacija, kad bando tikrai tam tikri politiniai veikėjai, gal ir kai kurie apžvalgininkai klijuoti etiketes – Kremliaus, Putino kandidatas. Išvis man juoką kelia, kai per prezidentinės kampanijos prizmę pradeda žiūrėti. Kelia man juoką ir šypseną“, – sakė premjeras.

S.Skvernelis pastarosiomis dienomis kelis kartus pareiškė, kad Lietuva yra vienintelė iš ES valstybių, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija, todėl reikia sukurti kanalus dvišaliam dialogui.

Lietuva nuo 2014-ųjų Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu.

Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu – pernai gegužę Rusijoje viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Vladimirą Putiną Versalyje priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grįsdavo pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui, atsisakyti izoliacijos Lietuvą ne kartą ragino ir partneriai Vakarų Europoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:00
01:02
00:21

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min