Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 25d. 16:53

S.Skvernelis vis žada naftos paieškas, bet reikalai iš vietos nejuda

Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Saulius Skvernelis

Viešėdamas Klaipėdos regione susidomėjusius gyventojus premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad numatoma naftos gavyba jūroje ir tam pirmiausia bus skelbiamas konkursas atlikti žvalgybą. Opozicijos atstovai kritikuoja, kad su tuo gerokai vėluojame – esą Rusijai ir Latvijai jau „siurbiant“ naftą greta, pas mus tam iki šiol nėra sukurta reikiama teisinė bazė.

Gargžduose vasarį su gyventojais susitikusiam S.Skverneliui buvo priminta, kad jis yra naftininkų sostinėje. Kartu premjeras sulaukė klausimo, ar numatoma naftos gavyba jūroje.

„Taip, pirmiausia bus skelbiamas konkursas atlikti žvalgybą jūroje“, – S.Skvernelio atsakymą cituoja Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“.

Daugiau kaip prieš metus premjeras kalbėjo, kad naftos žvalgyba Baltijos jūroje gali būti pradėta 2019-aisiais.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) vicepirmininkas Simonas Gentvilas sako, kad gražios S.Skvernelio kalbos situacijos nekeičia. Naftai žvalgyti jūroje reikiami įstatymų pakeitimai įstrigo Seime.

Įstatymo pataisos – jau metus Seime

Šiuo metu Lietuvoje naftos paieška, žvalgyba ir gavyba vykdoma tik sausumoje. Tačiau eksploatuojami angliavandenilių ištekliai čia senka. Todėl Aplinkos ministerija mano, kad jų žvalgyba ir gavyba jūroje yra perspektyvi veikla.

„Remiantis artimiausių kaimynų pavyzdžiu, artima geologine sąranga ir anksčiau jūroje atliktais tiriamaisiais darbais, tikėtina angliavandenilių išteklių rasti ir Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje“, – aiškino Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės Vandenų ir žemės gelmių išteklių klausimų skyriaus vyriausioji specialistė Toma Leonova.

Lotos naftos verslovė Baltijos jūroje
Lotos naftos verslovė Baltijos jūroje

Tačiau norėdama jūroje vykdyti angliavandenilių išteklių žvalgybą ir gavybą, Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, į nacionalinę teisę turi perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2013 metų direktyvą dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos.

Vyriausybės 2018 metų kovą Seimui pateiktame Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projekte dalis šios direktyvos nuostatų perkeliama.

„Tačiau Seimas dar nėra priėmęs šio įstatymo. Angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos jūroje konkursas galėtų būti skelbiamas tik visiškai sukūrus teisinę bazę“, – sakė T.Leonova.

Angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos jūroje konkursas galėtų būti skelbiamas tik visiškai sukūrus teisinę bazę.

20–30 mln. tonų naftos

Tai, kiek naftos ir dujų išteklių gali glūdėti Baltijos jūroje, paskutinį kartą skaičiuota 1996 metais. Vėlesni akvatorijos naftingumo perspektyvumo vertinimai ir paieškos ar žvalgybos tyrimai nebuvo atlikti.

Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus atstovų teigimu, tų metų duomenimis, Baltijos jūros akvatorijoje (Lietuvos zonoje ir tuo metu „ginčytinoje“ teritorijoje) buvo žinomos 53 perspektyvios naftai kauptis struktūros maždaug 1250–2300 metrų gylyje.

Iš viso Baltijos jūros akvatorijoje galėtų būti apie 80 mln. tonų pradinių (prieš pradedant naftos gavybą) prognozinių geologinių naftos išteklių. Iš jų būtų galima tikėtis išgauti apie 20–30 mln. tonų naftos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Baltijos jūra
Luko Balandžio / 15min nuotr./Baltijos jūra

Jūroje prognozuojami mažesni nei 1 mln. tonų tradiciniai naftos telkiniai, kurie sudarytų 80–90 proc. visų tikėtinų naftos telkinių Baltijos jūros akvatorijoje.

Neįteisinama jūros sienos sutartis

Iki šiol nėra įteisinta Lietuvos ir Latvijos jūros siena. Nors dvišalė sutartis „Dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje“ po ilgų derybų buvo pasirašyta 1999 metais, ją ratifikavo tik mūsų šalis. Latvijos Saeima to padaryti neskuba.

saeima.lv nuotr./Latvijos Seimas
saeima.lv nuotr./Latvijos Seimas

Aplinkos ministerijos atstovė teigė, kad Lietuvos ir Latvijos sienos įteisinimas yra Užsienio reikalų ministerijos kompetencijos klausimas.

„Priėmus sprendimą dėl minėtojo konkurso skelbimo, būtų rengiamos tarpinstitucinės konsultacijos“, – sakė T.Leonova.

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos atstovų, minėtų 1996 metų prognozinių naftos ir dujų išteklių skaičiavimų duomenimis, Lietuvos ir Latvijos jūros sienos bei Lietuvos ekonominės zonos Baltijos jūroje „ginčytinas“ akvatorijos plotas svyruoja nuo 7 tūkst. iki 11 tūkst. kv. km.

„Šioje teritorijoje galėtų būti dvi patikimiau išskirtos lokalios struktūros ir trys aptiktos struktūros, kuriose, preliminariais vertinimais, galėtų būti 7,62 mln. tonų geologinių ir 2,52 mln. tonų išgaunamų spėjamų prognozinių naftos išteklių“, – aiškino Lietuvos geologijos tarnyba.

Kitas probleminis telkinys, kaip 2018 metais kalbėjo S.Skvernelis, yra ties Karaliaučiaus siena.

Seniai galėjo išspręsti

Seimo AAK vicepirmininko S.Gentvilo teigimu, S.Skvernelis jau antrą kartą kalba apie naftos žvalgybą Baltijos jūroje.

„Pirmą kartą jis kalbėjo po susitikimo su Lenkijos bendrovėmis, kurios išreiškė interesą (žvalgyti naftą, – red. past.). Tada Seime greitai pasirodė įstatymo projektas dėl naftos gavybos jūroje. Bet jis buvo tiek neparuoštas, kad buvo grąžintas tobulinti“, – pasakojo parlamentas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Anot S.Gentvilo, Lietuva turi plėtoti naftos gavybą jūroje. Jo nuomone, jeigu leidžiame naftos gavybą sausumoje, tą turėtumėme daryti ir Baltijos jūroje.

„Mūsų jūra nėra labai gili. Reiškia, nesudėtingi gręžiniai, nereikia ilgų vamzdžių iki kelių kilometrų gylio.

Viena iš Švedijos bendrovių „Gripen Oil“ jau prieš penketą metų prašė Lietuvoje leidimų žvalgyti ir ieškoti resursų. Bet, kadangi mes neperkėlėme naftos direktyvos dėl darbuotojų saugos ir kitų dalykų į mūsų teisės aktus, niekas nedavė jiems leidimų, net ir tyrinėti“, – kalbėjo Seimo AAK vicepirmininkas.

S.Gentvilas sako, kad problema yra Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijose. „Premjeras jau seniai galėjo išspręsti šitą klausimą savo kadencijoje. Nereikėjo po trejų metų apie tai kalbėti“, – kritikavo jis.

Seimą pernai pasiekęs įstatymo projektas, kaip pažymi Seimo AAK vicepirmininkas, du mėnesius guli stalčiuose ir nieko nėra daroma.

„Nes ūkininkai užsispyrė, kad jie nenori mokėti už vandenį ir nenori imti leidimų požeminiam vandeniui, gręžiniams. Dar ūkininkai užsispyrė, kad nori nemokamai kiekvienas savo sklype įsirengti karjerus. Dėl to sustabdė visą projektą, kuriame yra daug daug naudingos dalies Lietuvos ūkiui ir pramonei“, – akcentavo S.Gentvilas.

Nusprendus neišgauti naftos Baltijos jūroje, anot jo, reikia bent susitarti su Rusija ir Latvija dėl valstybių jūros sienos bei tartis dėl specialių sutarčių.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Lukoil“ degalinė Maskvoje
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./„Lukoil“ degalinė Maskvoje

„Kai naftos telkinys, tikėtina, yra tarp valstybių, bendrai po siena, tai, kad dalis išgavimo mokesčių būtų mokama Lietuvai. Šiandien yra du telkiniai – vienas Kaliningrade, kitas – Latvijoje, kurie, tikėtina, yra ir Lietuvoje. Juos „siurbia“ šalia sienos Rusijos bendrovė „Lukoil“ ir Latvijoje, nežinau dabar, kuri bendrovė, bet irgi „siurbia“. Jau šalia mūsų sienos, už keleto kilometrų stovi ir „siurbia“ tą naftą“, – teigė S.Gentvilas.

Naftos gavyba vis mažėja

2018–2019 metais nafta Lietuvoje buvo išgaunama 14-oje detaliai išžvalgytų naftos telkinių: Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Agluonėnų, Vėžaičių, Ližių, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Pietų Šiūparių, Šiūparių, Genčų ir Šilalės.

Nafta išgaunama 58 naftos gavybos gręžiniais. Beveik visi telkiniai, iš kurių išgaunama nafta, yra Vakarų Lietuvoje – jie susiję su Telšių ir Gargždų lūžių zonomis.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, leidimai naudoti angliavandenilių išteklius (ir vykdyti angliavandenilių paiešką bei žvalgybą) mūsų šalyje yra išduoti 8 bendrovėms. Naftos gavybą 2018 metais vykdė 5 bendrovės.

2016 metais Lietuvoje išgauta 77,37 tūkst. kub. m naftos (15 proc. mažiau nei 2015 metais). Per 2017 metus Lietuvoje išgauta 67,88 tūkst. kub. m naftos, o per 2018-uosius – 55,79 tūkst. kub. m naftos.

123rf.com nuotr. /Naftos gavyba
123rf.com nuotr. /Naftos gavyba

„Išgaunami naftos kiekiai priklauso pirmiausia nuo to, kiek jos yra susikaupę žemės gelmėse ir kiek iš to susikaupusio žemės gelmėse naftos kiekio yra galima išgauti (įprastai Lietuvoje išgaunama apie 20–30 procentų geologinių naftos išteklių) bei nuo naudojamų gavybos technologijų.

Mūsų šalyje nėra itin palankios gamtinės sąlygos dideliam naftos kiekiui susikaupti ir susidaryti didžiuliams telkiniams (pavyzdžiui, palyginti su Šiaurės jūros ar Arabijos pusiasalio geologine sandara). Nafta nėra atsinaujinantis išteklius, todėl telkinių išgaunamieji ištekliai juos eksploatuojant anksčiau ar vėliau išsenka“, – aiškino Lietuvos geologijos tarnybos atstovai.

Mūsų šalyje nėra itin palankios gamtinės sąlygos dideliam naftos kiekiui susikaupti ir susidaryti didžiuliams telkiniams.

Naftos paieška Lietuvoje pradėta dar 1948–1951 metais. Pirmas Kybartų naftos telkinys rastas 1957-aisiais. Tradicinių angliavandenilių išteklių – naftos – gavyba Lietuvoje buvo pradėta 1990 metais.

Konkursas neįvyko

Pernai pirmą kartą po šešerių metų pertraukos Lietuvos geologijos tarnyba buvo paskelbusi naftos žvalgybos ir gavybos Šilutės ir Tauragės plote konkursą. Tačiau jis neįvyko, nes nesulaukta nė vienos paraiškos.

Tarnybos atstovai svarstė, kad tai galėjo lemti kelios priežastys. Tarkime, per aukšti konkurso sąlygų reikalavimai jo dalyvių ekonominei ir finansinei būklei. Taip pat – galimi teisinės aplinkos pokyčiai, konkrečiai – svarstomas Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektas, pasaulinių naftos kainų svyravimai.

Nors konkursas pripažintas neįvykusiu, jo procedūros nėra užbaigtos ir bus svarstomi tolimesni konkurso eigos veiksmai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min