Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

S.Spėčius prašo teismo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą

Saulius Spėčius
BFL nuotr. / Saulius Spėčius
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti administracinę bylą pagal Sauliaus Spėčiaus skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) dėl sprendimo pripažinti jį pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas panaikinimo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo 2008-10-09 sprendimu pripažino, kad buvęs Ministro Pirmininko patarėjas S.Spėčius, 2008-05-20 nutraukęs valstybės tarnybos santykius ir tą pačią dieną įsidarbinęs bendrovėje LEO LT akcinės bendrovės valdybos nariu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 str. nuostatas, nes nebuvo praėjęs vienerių metų terminas nustojus jam eiti valstybės tarnyboje pareigas, susijusias su bendrovės LEO LT, AB steigimo proceso ir kitų klausimų, susijusių su šia bendrove, sprendimu ir priežiūra. Komisija įpareigojo S.Spėčių vienerius metus laikytis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 20 str. nustatytų apribojimų, kurie draudžia atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo, taip pat draudžia atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims kitose valstybės ar savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms.

S. Spėčius prašo teismo panaikinti VTEK sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes esą VTEK netinkamai aiškino ir taikė įstatymo 18 str. nuostatą bei nesilaikė VTEK įstatymo reikalavimų. Komisija įstatymo nuostatų pažeidimą galėjo konstatuoti tik tuo atveju, jei būtų nustačiusi, kad per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su LEO LT, AB veiklos priežiūra ar kontrole; arba kad jis dalyvavo svarstant ar priimant LEO LT, AB palankius sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą LEO LT, AB. Nė viena iš šių aplinkybių nebuvo nustatyta, praneša Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Pareiškėjo manymu, VTEK savo sprendimą grindė ne objektyviais duomenimis ir teisės normomis, o įvairaus pobūdžio prielaidomis, abejonėmis bei subjektyvia nuomone. Toks sprendimas, S. Spėčiaus teigimu, pažeidžia jo, kaip piliečio, konstitucinę teisę į darbą, dalykinę reputaciją.

VTEK prašo teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Komisijos atstovas teismui paaiškino, kad pareiškėjas, aiškindamas įstatymo 18 str. turinį, sureikšmina atskirus žodžius ar jų junginius, visiškai ignoruodamas sisteminį, loginį, teleologinį aiškinimo būdus. Teisės norma turi būti aiškinama ne atskirai, o kitų teisės normų kontekste, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo ketinimus ir tikslus. Įstatymo 18 str. kalbama ne tik apie priimamus palankius sprendimus, bet ir apie kitokiu būdu teikiamus valstybės užsakymus ir finansinę paramą, tad sąrašas galimų palankių sprendimų ar finansinės paramos nėra ir negali būti užbaigtas. Pasinaudoti valstybės tarnybos teikiamomis galimybėmis asmeninias tikslais galima ir steigiant bendrovę. Šiuo atveju buvo steigiama nacionalinio investuotojo mišraus – valstybinio ir privataus – kapitalo bendrovė ir tai vienintelis atvejis Lietuvoje, todėl įstatyme jis neapibrėžtas.

Būtent tokios bendrovės steigimas suteikė dideles galimybes pareiškėjui, rengusiam bendrovės steigimo esmines nuostatas ir aktyviai dalyvavusiam steigimo procese, užsitikrinti sau keliskart geriau apmokamą darbą. VTEK nagrinėjimo objektas yra ne asmenų materialinės teisės, o elgesys valstybės politikų, pareigūnų, tarnautojų, kurių teises riboja Konstitucija, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas bei kiti įstatymai ir kurie yra įpareigojami vengti interesų konfliktų ir elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Esant tokių abejonių dėl galimų viešojo intereso pažeidimų steigiant nacionalinio investuotojo bendrovę, S.Spėčius, priėmęs pasiūlymą dirbti bendrovės valdybos nariu ir tą pačią atleidimo iš valstybės tarnybos dieną juo tapęs, šiuos įtarimus dar labiau sustiprino. Komisijos nuomone, pareiškėjas negalėjo įsidarbinti bendrovėje LEO LT valdybos nariu, nes jo tarnybinės funkcijos iki pat išėjimo iš valstybės tarnybos dienos buvo susijusios su šios bendrovės steigimo proceso ir kitų klausimų, susijusių su šia bendrove, sprendimu ir priežiūra. Toks S. Spėčiaus elgesys pakirto visuomenės pasitikėjimą ne tik Vyriausybe, bet ir valstybe.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimą šioje administracinėje byloje numato skelbti sausio 23 d.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min