Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) lyginamojo „Žvalgomojo žiniasklaidos atskaitingumo tyrimo“ rezultatai rodo, kad Vakarų žiniasklaidos teoretikų propaguojamos ir pažangios pasaulio spaudos taikomos žiniasklaidos skaidrumo priemonės Lietuvos spaudai dar yra svetimos. Lietuvos ir Latvijos spauda skaidrumą skatinančių priemonių skaičiumi nusileidžia Švedijos dienraščiams, teigiama TILS pranešime spaudai.Padėtis, kokia yra šiandien Lietuvos spaudoje, yra nenormali ir žiniasklaida nepadeda visuomenei orientuotis valstybės reikaluose, – sakė R.Sakadolskis.
Bet ar lietuviams apskritai rūpi, kad žurnalistai dirbtų skaidriai, žiniasklaidos priemonės būtų atviros visuomenei?
„Nežinau, ar Lietuvos skaitytojams tai rūpi... Bet aš žinau, kad turėtų rūpėti! Nes tai yra informacija, kuri yra teikiama jiems ir formuoja jų požiūrį į save, į aplinką, į pasaulį. Kodėl aš taip abejingai kalbu? Anksčiau buvo atlikta apklausa ir žmonių klausė, ar jie atpažįsta spaudoje užsakomuosius straipsnius ir ar jiems rūpi. 40 proc. žmonių pasakė, kad jiems nerūpi. Tuomet aš nežinau, ar jiems iš viso rūpi tas reikalas...“ – penktadienį kalbėdamas su 15min.lt pesimistizmo neslėpė garsus dėstytojas, žiniasklaidos specialistas, buvęs „Amerikos balso“ bendradarbis Romas Sakadolskis.
„Nebuvo taip, kad būtų mane pasiuntę“
Keturi žurnalistikos ekspertai, tarp jų ir R.Sakadolskis, išnagrinėjo šešis Lietuvos, Latvijos ir Švedijos dienraščius: lietuviškus „Lietuvos rytą“ ir „Respubliką“, latviškus „Diena“ ir „Latvijas Avize“ bei švediškus „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagblatet“. Siekiant palyginti įvairių rūšių Lietuvos dienraščių atskaitingumą taip pat buvo tyrinėjami dar trys Lietuvos dienraščiai: „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“ bei „Vilniaus diena“.
Dienraščių praktika ir laikysena skaidrumo klausimais išnagrinėta susipažinus su tirtu periodu išleistais dienraščių numeriais ir apsilankius jų interneto svetainėse.
Taip pat telefonu bendrauta su visų dienraščių atsakingais darbuotojais. Pokalbių tikslas buvo išsiaiškinti atskaitingumo praktiką redakcijoje. Į Lietuvos tyrėjų klausimus sutiko atsakyti „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka, „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas, „Respublikos“ direktorė Diana Veleckienė, „Verslo žinių“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Ramūnas Terleckas ir tuometinis „Vilniaus dienos“ vyriausiasis redaktorius Kęstutis Jauniškis.
„Skambinau į redakcijas, sakiau, kuo domiuosi. Manyčiau, manęs neatpažindavo, o aš prisikasdavau prie aukštesnio rango žmogaus, kuris noriai su manimi bendraudavo. Jauti balse, kad žmogus užėmęs gynybinę poziciją. Bet nebuvo taip, kad būtų mane pasiuntę, nemandagiai kalbėję ar nutraukę pokalbį pasakę, kad, žinote, aš dabar neturiu laiko bendrauti“, – pasakojo R.Sakadolskis.
Pasigedo grįžtamojo ryšio
Tyrime buvo nagrinėjamos penkios skaidrumo sritys: ištaisymai, savininkystė, personalo politika, informavimo politika ir grįžtamasis ryšys. Tyrimo tikslams buvo pritaikyta JAV Merilando universiteto Tarptautinio žiniasklaidos ir viešųjų reikalų centro tyrimo „Atvirumas ir atskaitingumas: globalių žiniasklaidos rengėjų skaidrumas“ metodologija.
 |
| R.Sakadolskis. |
TILS tyrėjai keturiuose iš penkių Lietuvos laikraščių neaptiko jokių ištaisymų, nė viename dienraštyje nerado reikiamos informacijos apie savininkus ar jų turtinius interesus. Jokia redakcija negalėjo pasidžiaugti nei savomis rašytinėmis elgesio normomis, nei taisyklėmis, kuriomis būtų aiškiai atskirtos redakcijos ir verslo funkcijos, nei informavimo nuostatomis, kurias perskaičius būtų aišku, kokiais kriterijais remiantis redakcija atrenka ir skelbia informaciją.
Tyrėjai pasigedo redaktorių laiškų skaitytojams, kuriuose būtų informuojama apie informacijos atrankos ir skelbimo politiką, nė vienoje iš redakcijų neveikė ombudsmeno institutas, negauta duomenų, kad būtų rengiami skaitytojų klausimynai kviečiant vertinti laikraščio tikslumą bei nešališkumą.
„Padėtis, kokia yra šiandien Lietuvos spaudoje, yra nenormali ir žiniasklaida nepadeda visuomenei orientuotis valstybės reikaluose. Žiniasklaida nėra tik verslas, kaip, pavyzdžiui, trąšų gamyba. Žurnalistai supranta, kad atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, todėl privalo būti atsakingi“, – naujienų portalui 15min.lt kalbėjo R.Sakadolskis.
Patarimai Tomkui ir Vainauskui (papildyta 17.52 val.)
Penktadienį TILS surengtame tyrimo pristatyme kalbėjęs lektorius iš Latvijos Ainaras Dimantas pabrėžė, kad itin didelę įtaką jo šalies žiniasklaidai daro Skandinavimo investuotojai, kurių vertybių sistema leido priartinti latvių žurnalistiką prie senosios Europos standartų.
Apžvalgininkas Artūras Račas teiravosi, ar vienintelis būdas pagerinti žiniasklaidos etiką bei skaidrumą – parduoti ją skandinavams?
„Ne! Latvijoje yra ir gerų vietinės žiniasklaidos pavyzdžių, ypač tarp regioninių leidinių. Viskas priklauso nuo žurnalistų kultūros, kaip jie supranta savo pareigą ir atsakomybę“, – kalbėjo A.Dimantas.
Savo ruožtu R.Sakadolskis apie užsienio investuotojų galimybes keisti spaudos situaciją Lietuvoje naujienų portalui 15min.lt kalbėjo taip: „Jeigu ateitų dar tų investuotojų, ko gero, būtų Lietuvai naudinga, nes jie atsineštų į Lietuvą savo bendrovės kultūrą, reikalavimus. Bet kad jie dominuotų, pavyzdžiui, kaip Estijoje – nemanau, kad tai yra labai sveika. Sakyčiau, turėtų būti aukso vidurys.
Mano galva, yra labai gerai, jeigu turime ir vietinius žiniasklaidos savininkus, net ir su tam tikromis ydomis.“
Aptardamas šiandieninę spaudos padėtį, R.Sakadolskis nepabūgo paminėti ir keletą garsių pavardžių – „Respublikos“ grupės vadovo Vito Tomkaus bei „Lietuvos ryto“ savininko Gedvydo Vainausko. „Jeigu kalbėtume apie Tomkų ir Vainauską – jie turi keistis. Jeigu jie nesikeis, aš linkiu jiems bankrutuoti. Sociologinės studijos rodo, kad pamažu mažėja pasitikėjimas žiniasklaidos priemonėmis. Man atrodo, ir Vainauskas, ir Tomkus yra išmintingi žmonės, ir ne vien jie, čia ir kitiems turi būti aktualu – susipažinti su tomis tendencijomis ir padaryti išvadas, kad jų verslas nebūtų trumpalaikis. O jeigu jie mano, kad iš tikrųjų užima Lietuvos visuomenėje tam tikrą vietą su tam tikra įtaka bei atsakomybe – mano siūlymas yra, kad jie turėtų patys iš vidaus radikaliai keistis“, – kalbėjo R.Sakadolskis.
Jis pridūrė, kad žiniasklaidos magnatus kartais priverčia keistis rinka, o kartais – valdžia, nustatanti griežtesnį reglamentavimą.
