Antradienį planuojama svarstyti Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nutarimo projektą, kuriame siūloma paskelbti Kristaus karaliaus intronizacijos aktą Šalčininkų rajone.
Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad šiemet Lietuva mini vardo paminėjimo tūkstantmetį, kad yra gautas bažnytinės hierarchijos pritarimas, prisimenant „mūsų protėvių tikėjimo tiesas, krikščioniškąsias vertybes bei mūsų rajono tradicijas“.
Tiek Vilniaus rajono, tiek Šalčininkų rajono savivaldybėse daugumą turi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai.„Šiuo sunkiuoju šalies periodu, kai pasaulis išgyvena visų juntamą krizę, ypač svarbus tampa Dievo vaidmuo ne tik žmonių asmeniniame, bet ir visuomeniniame, kultūriniame bei politiniame gyvenime. Kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už Dievo pateiktos tiesos išsaugojimą, o ypač žmonės, kurie atsako už visuomenės gyvenimą – jie neturi palaikyti neutralumo arba neturi likti abejingi šių tiesų paskleidimui visuomenėje“, – tvirtina Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius nutarimo projekto aiškinamajame rašte.
Jis ragina ir kitas savivaldybes prisidėti prie šios iniciatyvos.
„Kristaus karaliaus intronizacija – jo iškilmingas paskelbimas valdovu ir globėju. Toks aktas liudija, kad ne tik atskiri žmonės, bet ir visuomenė pripažįsta Kristaus teisę karaliauti, savo įstatymus grindžia Kristaus mokymu“, – tvirtina meras.
Anot jo, „kai žmonija tiek privačiame, tiek viešajame gyvenime pripažins, kad Kristus yra Karalius, visuomenė pagaliau gaus nepaprastų malonių – tikrą laisvę, tvarkingą discipliną, taiką ir santarvę“.
Kristaus karaliaus intronizacijos aktą birželį jau yra paskelbusi Vilniaus rajono savivaldybės taryba. Vilniaus rajono merė Marija Rekst tuomet aiškino, kad paskelbdama tokį aktą savivaldybė siekia išvengti skaudžių klaidų, pavojų ir grėsmių.
Tiek Vilniaus rajono, tiek Šalčininkų rajono savivaldybėse daugumą turi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai.
Panašią idėją visos Lenkijos karaliumi paskelbti Jėzų Kristų 2006 metais buvo iškėlę kai kurie šios valstybės parlamentarai. Tačiau per tyrimą paaiškėjo, kad pusė apklaustų lenkų nepalaiko šio sumanymo.
