2008-11-29 13:44

Šalies gelbėtojo įvaizdis gali pasikeisti

Evelina Butkutė
Evelina Butkutė
Visuomenė laukia XV-osios Vyriausybės, valdomos konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, kuris jau tapo šalies gelbėtojo ikona. Ar lūkesčiai nėra per daug optimistiški? Atsigręžkime į praeitį.
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.
Temos: 2 Premjeras Įvaizdis

Prieš devynerius metus Lietuvą krėtė prieškrizinis drebulys, ir tuomet į pagalbą atskubėjo X-osios Vyriausybės vadovas. Tas pats A.Kubilius.

Krizių premjeras?

Jei galėtume atsukti laiką atgal ir grįžti į 1999 lapkričio mėnesį, pamatytume, jog gyvename tokiu pačiu krizės laikotarpiu. Keistas sutapimas ar likimo ironija?

Po Gedimino Vagnoriaus ir Rolando Pakso Vyriausybių žlugimo, kurių priežastimi kai kurie politologai ir apžvalgininkai laiko derybas su „Williams“, pirkusia „Mažeikių naftą“, Lietuvai teko iškęsti analogišką krizės laikotarpį, kokį ji išgyvena šiandien. 1999 spalio pabaigoje reikėjo skubiai formuoti Vyriausybę – į pagalbą atskubėjo konservatoriai.

Spalio 29-ąją Prezidentūra Premjero pareigas pasiūlė eiti Irenai Degutienei (šiandien ji Seimo vicepirmininkė). Moteris šio „malonumo“ atsisakė. Į premjero postą suskubo A.Kubilius. Fiziko išsilavinimą turintis politikas nutarė gelbėti šalį iš krizinės situacijos.

Girdėti žodžiai

Kai tik šalis pasirašė reikiamus dokumentus su JAV kompanija „Williams “ – pardavė 33 procentus  koncerno „Mažeikių nafta“ akcijų, o ši gavo koncerno valdymo teisę, A.Kubilius sutiko tapti ministru pirmininku.

Prezidentas Valdas Adamkus A.Kubilių, kaip ir šiandien, vadino brandžiu ir atsakingu politiku. O pats Kubilius dėstė Seimo nariams: - „Privalome [...] greitai ir efektyviai spręsti susikaupusias valstybės problemas, stabilizuoti finansų sistemą“. Politikas dėstė, jog tautos finansinį stabilumą galima išlaikyti tik efektyviai surenkant mokesčius ir TAUPANT.
 

Po devynerių metų, kai pasaulį, o kartu ir Lietuvą apėmė ekonomikos nuosmukis, A.Kubilius kalba tais pačiais sakiniais, tarsi prisiminęs jau seniai išmoktus žodžius, jis nuolat ragina TAUPYTI. Tuoj po rinkimų į Parlamentą prasidėjo antikrizinio plano kūrimas, virtęs šiek tiek užsitęsusiu ginču tarp koalicijos partnerių, ir tapęs nebe visuomenės gelbėjimo planu, bet baubu.

Mums mažiau, jiems – daugiau

„Įgyvendinus krizės įveikimo planą keturi milijardai litų nuo deficito bus nubraukti. Du milijardai bus sutaupyti, pradedant nuo Seimo, Vyriausybės ir Prezidento. Visoms valstybės institucijoms bus mažinamas darbo užmokesčio fondas. Du milijardai bus surinkti iš papildomų pajamų“, -  vos pradėjęs derinti planą kalbėjo A.Kubilius.
 

Paskui imta gąsdinti visuomenę, jog teks naikinti lengvatas, nebemokėti vadionamųjų vaiko pinigų, atsisakyti nemokamo pradinukų maitinimo. Galiausiai imta šnekėti apie gyventojų pajamų, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčių suvienodinimą iki 20 procentų, kas anot, verslininkų, dar labiau žlugdytų verslą.
 

Grįžkime į 1999 lapkričio 2-ąją, kai A.Kubilius pristatė skubių Vyriausybės darbų sąrašą. Tąkart krizės valdymo našta gulė ant nepasiturinčiųjų pečių. Suskubta peržiūrėti rublinių indėlių kompensavimo tvarką, atidėtas kompensacijų už išperkamą žemę ir nekilnojamąjį turtą mokėjimas. Tais metais „Sodra“ taip pat skendo skolose. Valdantieji nusprendė atidėti indėlių grąžinimą. Visuomenė nusivylė ir tokius veiksmus laikė konservatorių rinkiminių žodžių netesėjimu.

Nuspręsta sumažinti pensijas dirbantiems pensininkams, perskirstyti socialinio draudimo mokestį darbdavio naudai. Imta „judinti“ lengvatas. Galiausiai paskelbta, jog bus taupoma ir iš valdininkų kišenės – bus mažinami atlyginimai. Keisti sutapimai? Tai džiugino visuomenę, tačiau džiaugsmas tęsėsi neilgai.
 

Istorija kartojasi

Netrukus paaiškėjo, kad valdžios raginimai taupyti nesutampa su jos pačios veiksmais. Už mokesčių mokėtojų pinigus kai kurie valdininkai keliavo į užsienio šalis, kai kurie naudojosi savo privilegijomis. Kol vieniems atlyginimai buvo mažinami, kitiems jie dar labiau didėjo. Atskiros ministerijos sumanė išmokėti savo darbuotojams priedus. Minimali alga tuo metu tebuvo 430 litų, o aukšti valstybės pareigūnai – teisėjai, prokurorai gaudavo net keliolika kartų didesnius atlyginimus.
 

Dabar jau stovime ant 2009 metų slenksčio. Neseniai, valdantiesiems paskelbus taupymo „vajų“, parlamentarai pasididino atlyginimus. Situacija kartojasi. Šiandien belieka laukti naujosios, XV-osios Vyriausybės programos su planu – „baubu“. Valdančioji dauguma programą tikisi pateikti jau ateinantį ketvirtadienį.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą