Anot prezidento Gitano Nausėdos, Lietuva neteko ryškios asmenybės ir „įžvalgaus naujausių laikų istorijos liudininko“, kurio nuopelnai Lietuvos laisvės siekiui ir šios žinios sklaidai tiek šalyje, tiek visame pasaulyje „yra neišmatuojami“.
„Turtingas A.Kentros gyvenimas mums pasakoja apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą ir patirtas represijas, bet taip pat ir apie naująjį Atgimimą, kuriuo jis tikėjo, kurio siekė ir kurį drąsiai įamžino ateities kartoms. Geriau nei kas kitas jis suprato, kad kova už laisvę niekada nesibaigia, ir kad gerų darbų vaisiai turi būti nuolat ginami ir saugojami. Mūsų visų pareiga – pradėtus garbingus darbus tęsti“, – rašoma G.Nausėdos užuojautoje.
Ingrida Šimonytė tikisi, kad A.Kentros pavyzdys įkvėps ateities kartas dirbti Lietuvai.
„Anapilin išėjo miško brolis, savo gyvenimą dedikavęs kovai už Lietuvos laisvę. Albino Kentros ir visos jo šeimos istorija, besąlyginis atsidavimas Tėvynei ir net ilgų metų lageriuose nepalenktos vertybės amžiams lieka mūsų tautos atmintyje“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Pasak Seimo pirmininkės, A.Kentra buvo žmogus savo gyvenimą paskyręs Lietuvai.
„Kaip ir broliai, tapo partizanu (slap. Aušra). Ištvėrė įkalinimą lageriuose. Grįžęs iš tremties subtiliai tęsė pasipriešinimo kovas – mokydamas studentus užsienio kalbų skatino girdėti laisvą Vakarų pasaulį ir vaduotis iš sovietinės propagandos gniaužtų“, – rašoma Viktorijos Čmilytės-Nielsen užuojautoje.
„Ateities kartoms A.Kentra paliko neįkainojamą palikimą – kelis dešimtmečius kamera fiksuotus Lietuvos kultūros, istorijos, politikos, mokslo įvykius ir Miško brolių namus, kurie tęs jos darbus“, – pridūrė ji.
A.Kentra buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1998), Sausio 13-osios atminimo (1992) ir Kariuomenės kūrėjų savanorių (2002) medaliais, 2019 metais įteikta Laisvės premija.
Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra mirė eidamas 95-uosius.
Jis su šeima aktyviai prisidėjo prie rezistencinių kovų prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais.
16-metis A.Kentra, slapyvardžiu Aušra, buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus laisvės kovotojams, jis 1946-ųjų vasarą buvo suimtas sovietų represinių struktūrų, kalėjo Vilniaus Lukiškių kalėjime buvo ištremtas į Kazachstano lagerį.
A.Kentra 1954-aisiais grįžo į Lietuvą, o gavęs pasą svetima pavarde baigė anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete.
Nuo 1965-ųjų jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku. Jis fiksavo ir Sąjūdžio mitingus, 1989-aisiais su Vytautu Milvydu įkūrė Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugiją, rūpinosi Vilniuje įkurti Laisvės kovų pažinimo centrą.
1992 metais jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2002 metais – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, 2019 metais A.Kentrai skirta Laisvės premija.
