Prezidentūra BNS informavo, kad per susitikimą šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybė taip pat kalbės apie grėsmes regione, artėjant rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos rengiamoms pratyboms „Zapad“.
„Valstybės gynimo tarybos posėdis vyks rugpjūčio 21 dieną. Posėdyje bus aptartos grėsmės regione, krašto apsaugos sistemos poreikiai bei Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 2018–2019 metais“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pateiktame atsakyme.
Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė, kad Valstybės gynimo tarybai bus pristatyti 2019–2020 metų kariuomenės modernizavimo ir plėtros planai.
„Turime puikius, profesionalius karius, kuriais didžiuojamės ir kuriuos giria mūsų sąjungininkai, tačiau pagal turimą ginkluotę dar nesame XXI amžiaus kariuomenė. Tai riboja mūsų gynybos galimybes, tad kariuomenės modernizavimo siekiamybė – matyti toliau, šauti toliau, judėti greičiau“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Ministro komentarą perdavė jo atstovė Vita Ramanauskaitė.
Kitąmet Lietuva gynybai rengiasi skirti kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šių metų pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė parlamentinėms partijoms susitarti dėl gynybos finansavimo didinimo iki 2020 metų, tačiau diskusijos apie tai pritilo.
Šiuo metu devyniose tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake, Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Viduržemio jūroje tarnauja apie 90 Lietuvos karių.
Karių skaičių tarptautinėse operacijose tvirtina Seimas. Tikėtina, kad Krašto apsaugos ministerija siūlys ateityje didinti Irake tarnaujančių Lietuvos karių skaičių. Šiuo metu ten šeši kariuomenės instruktoriai apmoko vietos pajėgas kovoti su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.
Žvalgyba teigia, kad rugsėjo viduryje Rusijoje ir Baltarusijoje vyksiančių pratybų „Zapad“ metu bus imituojamas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.
Pagal Konstituciją, Valstybės gynimo taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Jai vadovauja prezidentas. Tarybą taip pat sudaro ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
