Anot D.Grybauskaitės, šį kartą jai skaityti pranešimą tenka vyksta ypatingu laiku:už savo darbus atsiskaito iki šiol ilgiausiai dirbusi Vyriausybė, artėja rinkimai, visuomenė dalijasi į stovyklas ir vis sunkiau randa bendrą kalbą.
„Esame ties mūsų šaliai ir vaikų ateičiai lemtingais sprendimais. Todėl šiandien būtina susitarti dėl svarbiausių darbų. Nes būtent sutarimo stoka neleidžia mums spartesniu žingsniu eiti į priekį. Tiksliau, išsiveržti iš uždaro nebaigtų darbų rato, kuriame metai iš metų sukamės, eikvodami energiją, laiką ir pinigus. Vis pradėdami, bet nebaigdami. Kai po reformos sekė reformos reforma. Kai didžiulės pastangos ir dar didesni pinigai buvo skiriami projektams, kurie po eilinių rinkimų užleisdavo savo prioritetines vietas kitiems – irgi prioritetiniams“, – sakė prezidentė.
Valstybės vadovės teigimu, politinį ciklą pralenkiančius projektus galime suskaičiuoti ant pirštų. Visa tai liudija vieną reikšmingą dalyką – tęstinumo svarbą ir, deja, tęstinumo stoką. Demokratinėje valstybėje egzistuoja nuomonių ir politinių jėgų įvairovė, o sprendimų teisė keliauja iš rankų į rankas. Todėl, anot D.Grybauskaitės, jeigu norime rezultatų, būtinas sutarimas dėl svarbiausių darbų ir jų tęstinumo.
Taupumas būtinas
Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime sakė, kad suvaldyta finansinė situacija neabejotinai šios Vyriausybės didžiausias nuopelnas.
„Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties. Tačiau garantijų, kad panaši ekonominė situacija nepasikartos, nėra. Bandymų gaivinti finansinį populizmą jau girdime ne tik Lietuvoje. Nuo skolų krizės ir taupymo pavargusioje Europoje tai gali tapti pragaištingu užkratu, ypač išlaidavimui imuniteto neturinčiose šalyse“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Anot jos, negalėdami pakeisti globalios ekonominės aplinkos, privalome būti pasirengę galimiems netikėtumams ir apsidrausti nuo jų.
„Tik prievolė laikytis finansinės drausmės gali užkardyti bet kokius mėginimus grįžti į neatsakingo išlaidavimo kelią“, – mano prezidentė.
Dėl finansinės drausmės, pasak prezidentės, turi būti pasiektas ir įstatymais įtvirtintas politinis susitarimas.
„Europos vadovų pasirašyta finansinės drausmės sutartis apsaugos nuo finansinio populizmo. Suteiks aiškią ir – svarbiausia – negrįžtamai pozityvią kryptį finansų ir ekonominei politikai. Užtikrins tarptautinių rinkų ir užsienio investuotojų pasitikėjimą. Tikiuosi, kad Seimas dar pavasario sesijoje ratifikuos šią sutartį“, – viliasi prezidentė.
Kalbėdama apie „Snoro“ banko bankrotą prezidentė sakė, kad Lietuva ištvėrė šį sukrėtimą.
„Tai skausminga patirtis, tačiau aiškus ženklas, kad finansinėms aferoms Lietuvoje vietos nėra ir nebus“, – apibendrino ji.
Tiesa, prezidentė pripažino, kad šalies Vyriausybei pavyko ne viskas. Vienas iš taupymo trūkumų, pasak jo, sumažintos verslo galimybės.
„Negebėdami apsispręsti ir susitarti dėl namų renovacijos, atliekų tvarkymo, jaunimo verslumo skatinimo, šiandien laidojame nepanaudotus milijonus, galėjusius tapti naujomis galimybėmis mūsų žmonėms ir ekonomikai“, -apgailestavo šalies vadovė.
Pasak jos galvojant apie verslo skatinimą, negalima kalbėti apie abstrakčią verslo sąvoką. „Reikėtų remti konkurencingą verslą. Tokį, kuris turi potencijos steigti darbo vietas, kurti nacionalinį produktą ir integruotis į užsienio rinkas“, – sakė prezidentė.
Energetinė nepriklausomybė – vienpusis kelias
Prezidentė teigiamai įvertino Vyriausybės pradėtus darbus energetikos srityje. Anot jos, ši Vyriausybė yra pirmoji po dvidešimt metų išdrįsusi žengti energetinio savarankiškumo keliu ir kito kelio negalės pasirinkti naujos valdžios. Dėl to, pasak preizdentės, taip pat būtinas politinis susitarimas.
„Aiškiai pasakėme sau – Lietuva turės suskystintųjų dujų terminalą. Ilgus metus veržtą energetinės priklausomybės kilpą taip pat atlaisvina saulė, vėjas ir kitos alternatyvos. Tai negrįžtami sprendimai, kurių neturėtų keisti rinkimų pažadai“, – pabrėžė šalies vadovė.
Vyriausybę skirs pagal požiūrį į monopolius
Anot jos, itin svarbu nepriklausomybės siekti ir šilumos ūkyje. Tiesa, čia šalies vadovė kalbėjo apie nepriklausomybę ne nuo kitų valstybių energetikos šaltinių, o apie laisvę nuo monopolininkų.
„Kokias kainas – konkurencines ar oligarchines – mokės mūsų žmonės už šildymą, priklauso nuo gebėjimo pažaboti monopolininkų apetitą“, – pažymėjo ji.
Pasak prezidentės, Lietuva gyvena „šiluminiame skurde“, nes šalies žmonįs už šildymą sumoka kur kas daugiau nei 10 procentų gaunamų pajamų.
„Sąskaitos už šildymą rudenį persikels į rinkimų biuletenius“, – priminė politikams, kad šilumos kainos tiesiogiai atsilieps žmonių nuotaikoms, prezidentė.
„Šilumos ūkio pertvarka – nekintanti užduotis šiam ir naujajam Seimui, išliksianti pagrindiniu reikalavimu formuojant naują Vyriausybę“, – pabrėžė, kokiais argumentais vadovausis skirdama naują Vyriausybę, prezidentė.
Ji pažymėjo, kad ėmus varžyti monopolininkų apetitus šilumos sektoriuje, jie rado naujų erdvių pasireikšti – atliekų tvarkymą ir biokuro gamybą.
„Todėl ir toliau vykdau visiems duotą pažadą – asmeniškai domėtis korupcinių įstatymų kilme. Stabdydama atskirų grupelių užsakytus, korupcija dvelkiančius įstatymų projektus, šiemet keletą kartų buvau priversta naudotis veto teise“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Vykdydami tik savo teisingumą tiesos nerasime“
„Dažniausiai mus visus pasiekiantis žmonių skundas – nėra teisybės. Į prezidentūrą per metus kreipėsi beveik septyni tūkstančiai žmonių – kas antras dėl įvairių teisėtvarkos institucijų darbo.
Viena vertus – džiaugiamės pažanga, kuriant teisinę valstybę. Kita vertus – abejojame valstybės gebėjimu užtikrinti teisingumą“, – skaitydama metinį pranešimą kalbėjo prezidentė.
Ji pabrėžė visuomet palaikanti ir palaikysianti ieškančius tiesos. „Tačiau niekindami valstybę, keikdami jos teisėsaugą ir įstatymus, vykdydami tik savo teisingumą, tiesos nerasime“, – pabrėžė valstybės vadovė.
Anot jos, teisė į teisingą, greitą ir nešališką teismą gali būti užtikrinta, tačiau pridūrė, kad jeigu teisingumą vykdys sąžiningi ir profesionalūs teisėjai. Todėl, anot jos, susitarimas tobulinti teismų sistemą tebegalioja. „Tai ilgas kelias, tačiau reikia eiti juo kantriai ir principingai. Teismai keičiasi. Per trejus metus teisėjų mantijos jau nuvilktos tuzinui teisėjo vardo nevertų asmenų. Teisingumo vykdyti atėjo 72 nauji žmonės. Su kiekvienu iš jų susitikau asmeniškai“, – sakė ji.
Šiemet pokyčių teismuose, anot prezidentės, atneš pradėjusi realiai veikti teismų vadovų rotacija – keičiasi net trisdešimt įvairaus lygio teismų vadovų.
Iki šiol neįmanoma laikyta kova su teisėjų korupcija dabar jau įmanoma: Kaune atskleista kabinetinio teisėjų susitarimo praktika, Vilniuje apnuoginti nešvarūs teisėjų ir advokatų veiklos modeliai.
„Tačiau dar gaji ir senoji ydinga tvarka – kur varnas varnui akies nekerta. Kolegai prokurorui už pirmo kyšio paėmimą pritaikoma lygtinė bausmė, o senų bylų vilkinimas vis dar įmanomas.
Patikimesnei teismų sistemai kurti ir toliau reikia sutelktų pastangų. Prie to gali bei turi prisidėti ir patys žmonės“, – pabrėžė ji.
Prezidentė metiniame pranešime dar kartą pakartojo, kad būtina visuomenės atstovus įtraukti į teismų darbą.
„Šių projektų parengimas buvo ir išlieka vienu svarbiausių Vyriausybei keltų teisėtvarkos srities uždavinių“, – sakė ji.
FNTT skandalas – poltikų kova dėl įtakos
Be to, prezidentė metiniame pranešime pažėrė kritikos teisėsauga kaip įrankiu besinaudojantiems politikams.
„Tie, kam ilgus metus teisėsauga buvo įrankis politinėms sąskaitoms suvesti arba savo ramybei apsaugoti, sunkiai atsisako šio įpročio. Kova dėl įtakos Finansinių nusikaltimų tarnybai – akivaizdus to pavyzdys. Ir tuo neapsiribota. Net paskutinių kadencijos mėnesių energija skiriama bandymui pakeisti Seimo Statutą bei įstatymus ir atnaujinti politikų įtaką teisėsaugos ir kontroliuojančioms institucijoms. Tikiuosi, nebus padaryta klaida, kuri grąžins mus į „kišeninio prokuroro“, „saugumo kurmių“ ir kovos tik su buitine korupcija laikus.“, – iš Seimo tribūnos rėžė šalies vadovė.
Pasak jos, nuo teisėsauga turi būti nepriklausoma ir jokiam politikui nevalia kištis į jos darbą, jei jis nori tiesos, o ne „teisingumo pagal užsakymus“.
Vienu iš padėjusių paskaidrinti teisėsaugos darbą žingsnių prezidentė įvardijo savo siūlytus projektus, pagal kuriuos neteisėtas praturtėjimas laikomas nusikaltimu, tačiau pasipiktino, kad iš tuo galimų įtarti žmonių sąrašo Seimas išbraukė politikus.
Paramos skirstymą siūlo patikėti savivaldybėms
Anot prezidentės, dėl uždelstų reformų ir padarytų klaidų šalyje daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių. „Todėl socialinė politika ir toliau reikalauja sutarimo. Tačiau pasiūlymai pasirodė tik prieš mėnesį, Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą“, – pridūrė ji.
Anot valstybės vadovės, socialinė politika – labiausiai politinių vėjų blaškoma sritis. Ekonominė krizė dar labiau išryškino jos ydas, tačiau neprivertė susitarti dėl valstybės paramos skyrimo principų.
„Diskusija, kas jos labiau vertas – mamos, senoliai ar jaunimas – priėjo akligatvį. Todėl verčiau sutarkime, kad, pirma, skatiname darbą, o ne pašalpas, antra, paramą skiriame tam, kam labiausiai jos reikia, o ne tam, kas ja akivaizdžiai piktnaudžiauja. Galiausiai paramos skirstymą perkelkime iš centro į savivaldą – ten geriau žino, kam iš tikrųjų sunku, o kam valstybės pagalba – tik priedas prie šešėlinio uždarbio. Toks bandomasis projektas penkiose savivaldybėse jau pasiteisino – patys žmonės pripažįsta, kad taip ir teisingiau, ir racionaliau“, – kalbėjo ji.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad nerandant sutarimo, užstrigo pensijų reforma.
Pliekė partijas dėl viešųjų pirkimų
D.Grybauskaitė įsitikinusi, kad atsisakius juridinių asmenų finansavimo partijoms, rudenį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose turės daugiau galimybių ne tik rėmėjų pinigai, bet ir politinės idėjos, kompetencija ir nuveikti darbai.
„Sutarimas rimtai imtis politinės korupcijos ir kovoti asmeniniu pavyzdžiu pradėtas vykdyti. Tačiau skaidrumo egzamino partijos neišlaikė, pasilikdamos sau viešųjų pirkimų išimtį“, – pabrėžė ji.
Kovai su korupcija reikiami instrumentai bendromis jėgomis jau sukurti. „Dabar reikia juos taikyti. Nedarant jokių išlygų niekam – nei valdantiesiems, nei opozicijai. Niekam“, – pridūrė šalies vadovė.
Gera kaimynystė nėra duotybė
Kalbėdama apie užsienio politiką prezidentė sakė, kad per praėjusius metus jau sugebėjome paversti ją naujomis galimybėmis mūsų strateginiams tikslams ir šalies saugumo užtikrinimui. Anot jos, esame girdimi ir turime sąjungininkų.
„Mūsų siekis aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus taikyti visoms atominėms elektrinėms tapo visos Europos Sąjungos siekiu. Tai Lietuvai aktualu dėl pašonėje statomų jėgainių. Lietuvos energetiniam savarankiškumui svarbūs projektai taip pat virto Europos Sąjungos susitarimu panaikinti energetinę Baltijos šalių izoliaciją. Padedami patikimos regioninės partnerystės, stumiamės į priekį su dujų terminalu ir atomine elektrine“, – kalbėjo ji.
Anot D.Grybauskaitės, apsisprendėme, kad sieksime realios, o ne formalios narystės NATO. Ir po trejų metų, anot jos, turime konkrečius gynybos planus Baltijos šalims ir nuolatinę oro policijos misiją. Taip pat užsitikrintas dėmesys naujoms grėsmėms – energetiniam ir kibernetiniam saugumui bei naujų karinių pajėgumų dislokavimui mūsų pasienyje.
Prezidentės teigimu, Lietuva tapo aktyvia ir patikima tarptautinės bendruomenės nare: Pirmininkavimas ESBO ir Demokratijų bendrijoms, pradėję veikti Branduolinio ir Energetinio saugumo centrai – tai tarptautinės bendruomenės pasitikėjimo Lietuva ženklai.
Valstybės vadovė priminė, kad didelė vertybė yra gera kaimynystė. „Tačiau tai nėra duotybė. Gera kaimynystė yra tada, kai ekonominis bendradarbiavimas klesti, o šalių visuomenės intensyviai bendrauja. Tai turi būti mūsų atspirties taškas, matuojant kaimyninių santykių kokybę“, – kalbėjo valstybės vadovė.
D.Grybauskaitė pridūrė, kad besikeičianti geopolitinė situacija ir šalies interesai reikalauja kūrybiškos užsienio politikos ir išmaniosios diplomatijos. „Prioritetą teikiu ne ceremoniniams susitikimams ar iškilmingoms deklaracijoms, bet konstruktyviam dialogui ir vertybiniam interesų derinimui. Iš Lietuvos diplomatų tikiuosi indėlio būtent į tokią užsienio politiką“, – pabrėžė ji.
Pasa D.Grybauskaitės, šiemet išmaniosios diplomatijos prireiks kovojant už finansiškai naudingą paketą Lietuvai naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje, o didžiausio pajėgų mobilizavimo reikės po metų prasidėsiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje.
„Partijų susitarimas pirmininkavimą laikyti nacionaliniu uždaviniu galioja. Jeigu neatsiras pagundų keisti pirmininkavimo prioritetus, Lietuva šią pareigą gali paversti naujomis galimybėmis savo patikimumui įrodyti ir nacionaliniams, ypač energetiniams projektams įgyvendinti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Švietimo sistemos nereikia nuolat reformuoti
Prezidentės nuomone, tapatybės išsaugojimas kol kas labiau rūpi tik patriotines dainas, lino ir duonos kelius bei lietuvišką knygą gaivinantiems entuziastams ar už pašalpos dydžio algą dirbantiems bibliotekininkams.
„O juk sunkiausiais momentais ginamės unikaliomis pasaulyje lietuviškomis sutartinėmis, kuriose gal ir užkoduota mūsų vienybė ir gebėjimas susitarti. Todėl pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti ir dėl kultūros paveldo apsaugos, ir dėl gimtosios kalbos puoselėjimo, ir dėl tinkamo kultūros finansavimo“, – kalbėjo valstybės vadovė.
Anot D.Grybauskaitės, deramo dėmesio nesulaukia ir brangiausias mūsų turtas – jauni žmonės. Dėl nuolat reformuojamos švietimo sistemos geriausi Lietuvos vaikai išvažiuoja ten, kur nebrangu, aišku ir kokybiška, o tų, kurie jau netapatina savęs su Lietuva, grėsmingai daugėja.
„Todėl kviečiu būsimą Seimą ir Vyriausybę, pasinaudojus Švietimo strategijos atnaujinimu, apsispręsti ir susitarti dėl aiškių švietimo krypčių ir dirbtinai, sulig kiekvienu rinkimų ciklu, jų nekaitalioti“, – sakė ji.
Kvietė vienytis
Baigdama metinį pranešimą D.Grybauskaitė dėkojo dabartinei Vyriausybei už nuveiktus darbus ir kvietė visus – rinkėjus ir politikus – rasti sutarimą dėl esminių šaliai reikalingų darbų, nepajudinamų „kairės ir dešinės švytuoklės“.
Šalies vadovės manymu, tarp tokių darbų yra finansinis stabilumas, verslo skatinimas, emergetinė nepriklausomybė, kova su korupcija. Šie siekiai, anot prezidentės, ves Lietuvą į tokią ateitį, kai galėsime didžiuotis esą laisvos Lietuvos piliečiai.
„Nustokime trypčioti ir blaškytis. Lyg patys netikėtume savo sėkme ir galimybėmis. Valstybės šeimininkai esame tik mes patys. Tikiu, galime būti geresni. (...) Neatsisakykime ir nestabdykime svarbių darbų vien dėl to, kad jie pradėti su kita politine vėliava“, – ragino šalies vadovė.
Pasak jos, po Seimo rinkimų Vyriausybę formuoti ji siūlys tiems, kurie „sieks naudingų šaliai rezultatų“.
„Po rinkimų naujo premjero lauksiu ne tik su ministrų pavardėmis, bet ir su tęstiniu sutartų darbų sąrašu“, – nurodė D.Grybauskaitė.
Metinį pranešimą šalies vadovė baigė žmodžiais apie sportą ir artėjančias Londono olimpines žaidynes.
„Kiekvienas neš tiktai trispalvę. Be jokių politinių spalvų ar atspalvių. Sieks pergalių Lietuvai, po vieną ar komandoje. Sutarkime ir mes, kad visų pirma aukščiausiai nešime iškėlę šalies ir mūsų žmonių interesus. Kad dešine ar kaire kelio puse eisime ta pačia kryptimi. Gali sportininkai, įrodykime, kad galime ir mes!“ – kalbą baigė D.Grybauskaitė.
Skaudžiausia negalia vadino kyšininkavimą
Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
Praėjusiais metais skaitydama metinį pranešimą prezidentė žadėjo vetuosianti visus visuomenei žalingus įstatymus, giliausiai įsišaknijusia ir skaudžiausia šalies negalia vadino kyšininkavimą, o įvestas vadovaujančių pareigūnų kadencijas sakė įveiksiant klaninį teisingumą.
Savo pirmajame metiniame pranešime 2010 metų birželį prezidentė sakė, kad būtina atsigręžti į žmogų, Lietuvai grimztant į nusivylimą ir nepasitikėjimą. Tuomet šalies vadovė sakė, jog žmogaus ir valstybės santykiai yra ištikti giliausios krizės, kokios niekada nebuvo atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.
Prieš šalies vadovei skaitant metinį pranešimą Seime prezidentūra pirmadienį paskelbė šalies vadovės trečiųjų kadencijos metų svarbiausių darbų apžvalgą. Joje svarbiausiais įvardyti kova su korupcija, prieš monopolijas, energetinio savarankiškumo užtikrinimas, teismų ir teisėsaugos institucijų pertvarka.
D.Grybauskaitė šalies prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją jau per pirmąjį rinkimų turą, inauguruota liepos 12 dieną.
Nuo 2004 metų iki prezidento rinkimų ji ėjo eurokomisarės pareigas, dar anksčiau buvo Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės finansų ministre.
