Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

SAM: kompensuojamųjų vaistų sąraše neliks 169 pavadinimų, dalis vaistų pigs

Tabletės
Vida Press nuotr. / Tabletės
Šaltinis: BNS
1
A A

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutarus su dalimi vaistų gamintojų dėl mažesnių vaistų kainų, kompensuojamųjų vaistų sąraše nuo liepos neliks 169 medikamentų pavadinimų. Tačiau žadama, kad pigs per 800 pavadinimų vaistų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad iš sąrašo nebus išbraukta nė viena veiklioji medžiaga, tad pacientai ir toliau galės įsigyti pigesnių reikiamų vaistų, o dalis jų pigs.

„Jie tiesiog nepateko į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nes nesutiko sumažinti kainos tiek, kiek reikalaujama. Tikrai nėra jokia tragedija, nes nė viena veiklioji medžiaga, forma, kuri reikalinga pacientui, niekur neprapuola. Paprastai grupėje yra daug medikamentų, tad pacientui bus iš ko rinktis“, – žurnalistams sakė A.Veryga.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtino, kad iš viso su gamintojais derėtasi dėl 1006 vaistų pavadinimų, kuriuos gamina mažiausiai trys gamintojai. Ministerija reikalavo, kad kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 proc., palyginti su referencinėmis šalimis: Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Iki šiol buvo nustatyta, kad vaistai nebūtų brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su minėtomis šalimis.

Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų sąraše yra per 2 tūkst. pavadinimų medikamentų.

A.Veryga sako, kad pacientai, rinkdamiesi pigesnius vaistus, galėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų priemokų.

Naują kompensuojamųjų vaistų sąrašą ministerija žada paskelbti netrukus, jis įsigalios nuo liepos 1-osios.

Dar viena įvedama naujovė – nuo šiol kainynas bus peržiūrimas kas tris mėnesius.

„Raginčiau pacientų neskubėti į vaistines prisipirkti vaistų, nes būdavo tokia tendencija prieš tvirtinant naują vaistų kainyną (...). Šį kartą to nereikėtų daryti, nes kainynas įsigalios liepą, priemokos bus mažesnės“, – sakė ministras.

Jis tikino, kad labiausiai – iki trečdalio – mažės priemokos kardiologiniams susirgimams gydyti skirtiems medikamentams. Pavyzdžiui, vieno populiariausių vaistų, kuriam per metus išrašoma apie 500 tūkst. receptų, arba 5 proc. visų receptų skaičiaus, priemoka mažės nuo 4,5 iki 1,4 euro.

„Dėkoju vaistų gamintojams, dauguma jų sureagavo ir kainas sumažino. Kaltinti juos, kad kainos buvo didelės, kai valstybė tą tiesiog leisdavo, nėra dėl ko. Kad gamintojas nori gauti pinigų, yra natūralu (...). Manau, kad nebuvo jie labai laimingi, bet mūsų tikslas – atstovauti pacientų interesams“, – teigė ministras.

Dar viena įvedama naujovė – nuo šiol kainynas bus peržiūrimas kas tris mėnesius.

Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius teigė, kad dalis gamintojų, kurių vaistai į kompensuojamųjų sąrašą nepateko, gali pasitraukti iš Lietuvos rinkos.

„Taip, gali – tai priklauso nuo to, kad Lietuvos rinka yra gana maža, mažas kiekis vaistų parduodamas, todėl pateikti vaistus ta pačia kaina, kur jų parduodama labai daug, praktiškai neįmanoma dėl tam tikrų gamybos kaštų. Tuos vaistus, kurių bus pakankamai maža kaina ir nedideli kiekiai, jų gamyba gali būti nutraukta“, – aiškino jis.

D.Sinkevičius taip pat tvirtino, kad keičiant kainyną kas ketvirtį, dalis pacientų turės susitaikyti su tuo, kad teks dažniau keisti jiems įprastus vaistus.

D.Sinkevičius taip pat tvirtina, kad keičiant kainyną kas ketvirtį dalis pacientų turės susitaikyti su tuo, kad teks dažniau keisti jiems įprastus vaistus.

Vyriausybės balandžio pabaigoje įtvirtino reikalavimą, kad vaistai Lietuvai būtų tiekiami ne daugiau kaip dešimtadaliu didesne kaina nei vadinamosiose referencinėse šalyse. Šį sprendimą teigiamai įvertino prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos vaistinių asociacija savo ruožtu sakė, kad dėl naujos tvarkos dalis vaistų gali brangti. Anot Vaistų gamintojų asociacijos, tokio kainų mažėjimo, apie kurį kalba SAM, pasiekti nepavyks, tad kurstomi nepagrįsti pacientų lūkesčiai.

Dabar valstybė vaistams kompensuoti per metus skiria beveik ketvirtį milijardo eurų, patys gyventojai primoka dar per 50 mln. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min