2012-05-17 10:47

Sankt Peterburgo verslininkus Artūras Zuokas vilioja greičiausiu pasaulyje internetu ir švariu geriamuoju vandeniu

Violeta Grigaliūnaitė
Aktualijų redaktoriaus pavaduotoja
Lietuvą ir Sankt Peterburgą skiria vos 700 kilometrų, susisiekimas gerėja – be traukinių ir automobilių, čia jau skraidina ir lėktuvai, tačiau ekonominiai ryšiai tarp regionų dar šlubuoja. Didelių lietuviškų bendrovių, dirbančių antrame pagal dydį Rusijos mieste, vos viena kita. Daugiau Rusijos verslo atstovų galėtų būti ir Vilniuje, į kurį sostinės vadovas vilioja greitu internetu ir patrauklia geografine Vilniaus padėtimi.
Lietuvos ir Sankt Peterburgo verslo forumas
Lietuvos ir Sankt Peterburgo verslo forumas

Bendrame Lietuvos ir Sankt Peterburgo verslo forume tiek mūsų šalies, tiek Rusijos miesto atstovai pabrėžė – ekonominius ryšius būtina stiprinti. Kaip pažymėjo Rusijos verslo tarybos bendradarbiavimui su Lietuvos Respublika prezidentas Viktoras Trigubko, visi Sankt Peterburgo gyventojai vis dar prisimena lietuviškus produktus ir paslaugas, todėl verslininkas ši rinka turėtų būti svetinga.

„Šiuo metu, tarkim, Vokietijos bendrovių mūsų mieste dirba apie 6 tūkst., o lietuviškų – vienetai“, – apgailestavo V.Trigubko.

Patraukliausias gyventi Rusijos miestas

Pristatydamas savo miestą, Sankt Peterburgo Vyriausybės  Ekonominio vystymo, pramonės politikos ir prekybos komiteto valdybos vadovas A.Jakovlevas teigė, kad mieste yra daugiau nei pusantro tūkstančio kultūros įstaigų (teatrų, muziejų, parkų ir t.t.). Miestas patenka tarp gražiausių Europos miestų ir yra įvardijamas, kaip patraukliausias gyventi miestas Rusijoje.

Sankt Peterburge sukaupta apie 10 proc. mokslinio Rusijos potencialo, čia mokosi net 6 proc. šalies studentų.

Anot A.Jakovlevo, miesto ekonomika nuolat auga, jos pagrindas – pramonė. Pastaraisiais metais augimas siekia net 20 proc. Pagrindiniai miesto partneriai yra Vokietija, Japonija, Kinija, Olandija. „Norėtume pamatyti ir kuo daugiau bendrovių iš Lietuvos bei Vilniaus“, – teigė miesto Vyriausybės atstovas.

Kaip vieną pavyzdinių projektų A.Jakovlevas įvardijo keleivinį jūrų uostą. Jūros fasadu vadinamas uostas veikia jau apie dvejus metus, o kainavo jis apie pusę milijardo litų. Miestas taip pat turi zonų, kuriuose taikomos mokesčių lengvatos.

„Be lietuviškų produktų, kuriuos visi mėgstame, atsiranda ir kompanijų, kurios dirba išskirtinėse srityse. Tarkim, viena bendrovių užsiima daugiabučių namų administravimu, o „Kardiolita“ ruošiasi atidaryti savo kliniką“, – teigė A.Jakovlevas.

Pasidalijo savo mobiliojo telefono numeriu

Savo pasisakymą Vilniaus meras Artūras Zuokas pradėjo visiems susirinkusiems padiktuodamas savo mobiliojo telefono numerį. Taip meras sureagavo į forumo vedėjo pastabą, kad vieno Rusijos miesto vadovas visiems galimiems investuotojams palieka savo asmeninį numerį, todėl į jo valdomą miestą plūsta Vokietijos ir kitų šalių verslo atstovai. Esą asmeninis ryšys padeda ekonominiams ryšiams.

Pristatydamas Vilnių, A.Zuokas nevengė pasigirti: priminė apie nedidelius atstumus nuo Vilniaus iki Baltijos jūros, Rygos ir Varšuvos, vilniečių geriamą itin kokybišką vandenį iš vandentiekio. „Lietuvos sostinė turi greičiausią pasaulyje internetą šiuo metu, todėl galima naudoti naujausius ir moderniausius bendrovių valdymo būdus“, – teigė A.Zuokas.

Anot A.Zuoko, Vilniuje žmonės gerai moka ne vieną užsienio kalbą, o pastaruoju metu itin suaktyvėjo rusų kalbos mokymasis. „Mes dar nepamiršome rusų kalbos, o dabar net intensyviau šios kalbos mokomasi. Tarkim, mano vaikai – sūnus ir dukra – puikiai moka ir rusų, ir anglų kalbas. Gal buvo laikas, kai rusų kalbos nenorėta mokytis, bet dabar prie to grįžtama“, – sakė meras.

Pabrėžęs, kad susisiekimas tarp Vilniaus ir Sankt Peterburgo gerėja, atsirado tiesioginių skrydžių, A.Zuokas taip pat teigė, jog jau šią savaitę ketinama pasirašyti sutartį dėl oro linijų kompanijos „Air Lithuanica“ steigimo.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą