Komitetas trečiadienį vienbalsiai pritarė išvadai, kad Vadovybės apsaugos įstatymo projektas, kuriuo iki gyvos galvos užtikrinama apsauga Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui ir prezidentui, neprieštarauja Konstitucijai. Šis projektas, kaip ir planuota, ketvirtadienį bus pateiktas Seimui.
Tuo tarpu nuomonės dėl kito Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės įregistruoto įstatymo projekto, kuriuos būtų keičiamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko teisinis statusas, išsiskyrė.
Dalis komiteto narių pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, jog siūlomas reguliavimas prasilenkia su konstitucine doktrina, nes 1990 metais kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus laikinąjį Pagrindinį įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas.
Opoziciniai konservatoriai argumentavo, kad laikinojoje Konstitucijoje buvo numatytas aukščiausio šalies pareigūno institutas, kuris, pasak jų, reiškė ne ką kitą, o šalies vadovo pareigybę.
„Negaliu sutikti, kad aukščiausias pareigūnas nebuvo valstybės vadovas. Nėra valstybės be vadovo, be aukščiausio pareigūno“, – sakė Komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas konservatorius Stasys Šedbaras.
Laikinajame Pagrindiniame įstatyme buvo įrašyta, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose“.
Komitetas bendru sutarimu nusprendė šio projekto svarstyme daryti pertrauką, kad iniciatoriai galėtų pakoreguoti projektą, vienas išsakytų variantų – įstatyme įrašyti ne valstybės vadovo, o aukščiausio šalies pareigūno sąvoką. Padarius pertrauką, projektas negalės būtų teikiamas šioje neeilinėje Seimo sesijoje.
L.Graužinienės įregistruotame projekte konstatuojama, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas yra pirmasis 1990 metais kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“. Taip pat dokumente nurodoma, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990–1992 metais turėjo ir vykdė „konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo prezidento įgaliojimams“.
Parlamento pirmininkė siūlo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko valstybinį aprūpinimą nustatyti įstatymais ir kitais teisės aktais.
Seimo Teisės departamentas suabejojo, ar šis projektas neprieštarauja Konstitucijai, kur numatyta, kad valstybės vadovas Lietuvoje yra prezidentas.
Parlamento teisininkai priminė, 2000 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad „valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso.“
Kitame – 2002 metų – nutarime KT pareiškė, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.
Teisininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad KT yra konstatavęs, jog 1990 metais kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus laikinąjį Pagrindinį įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Toks institutas atsirado tik 1992 metais priimtoje Konstitucijoje. Be to, KT yra pasakęs, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus Konstitucijoje įtvirtinto prezidento statusui.
V. Landsbergis Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas ėjo 1990-1992 metais.
