Vienas iš tarnybos pabaigos akcentų – dalyvavimas tarptautinėse pratybose „Ugninis griausmas 2016“, kurios didžiuosiuose Lietuvos poligonuose vyko rugpjūčio 1-12 dienomis. Čia su Lietuvos šauktiniais ir profesinės kario tarnybos kariais treniravosi NATO sąjungininkai iš Latvijos, Vokietijos, Portugalijos ir JAV. Į pratybas buvo atvykę ir Ukrainos kariai.
Likusias dienas iki tarnybos pabaigos skaičiuoja ir j.eil. Lukas Kliūčininkas. Vaikino pavardės nebuvo šauktinių sąrašuose, tačiau jis, tik baigęs Istorijos ir politologijos studijas Škotijos Aberdyno universitete (angl. University of Aberdeen) nutarė save išbandyti kario „kailyje“.
„Koks motyvas? Turbūt, kaip ir visų. Be to, buvo įdomu save išbandyti, sužinoti, koks tas tikras kariškas gyvenimas“, – sakė Lukas.
Pasirodo, jis dar studijų metais savarankiškai susirado praktikos vietą Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe, tarptautinių santykių skyriuje, taigi kariuomenę jau buvo matęs, tik iš kitos pusės, o norėjosi pamatyti, kaip viskas yra „ant žemės“.
Paklaustas, koks gi tas paprasto kario gyvenimas, jis atsakė : „Įdomus. Visko yra, yra dar kur tobulėti, bet svarbiausia, kad viskas po truputį auga ir eina į priekį“. Kalbėdamas apie savo besibaigiančią tarnybą vaikinas minėjo, kad be pačios pradžios, kai sunku susigaudyti, kas ir kaip vyksta, didžiausią įspūdį jam paliko tikra, reali haubicų ugnis.
„Kai pamatai realiai, kaip veikia galingas ginklas, kokį turi poveikį, tai kažkas tokio gražaus ir baisaus“, – sakė vaikinas.
Lukas yra artilerijos priešakinis stebėtojas t.y. vienas iš tų, kurie mūšio lauke būna arčiausiai priešo pozicijų ir perduoda artileristams taikinių koordinates – užsakinėja ir koreguoja ugnį. Realiame mūšyje, tai yra ir viena pavojingiausių pozicijų.
„Ugninis griausmas 2016“ – jau net trečiosios tarptautinės pratybos, kuriose jis dalyvavo ir tai, pasak kario, yra tikrai gera ir įdomi patirtis. Iki pratybų „Ugninis griausmas“ Lukui dar nebuvo tekę realiai užsakinėti ugnies. Iki tol jie treniravosi be šaudymo ir buvo vertinami, kaip sugeba atlikti numatytas procedūras, o sulaukę teigiamo įvertinimo, jie pratybose galėjo atlikti šaudymą ir, Luko atveju, „užsakinėti“ ugnį. Šiose pratybose jo taip pat laukė ir artileristo krikštas, kai jis ne tik „užsakinėjo“ ugnį, bet turėjo galimybę ir iššauti iš M50 haubicos bei išgerti vandens iš dar garuojančios sviedinio tūtos, taip tapdamas visateisiu artileristu.
J. eilinis L.Kliūčinskas savo ateities tiesiogiai su tarnyba kariuomenėje nesieja. Nors tarnaujant nėra daug laiko galvoti ir planuoti ateitį, tačiau Lukas turi planų kitais metais aplikuoti į kelis užsienio universitetus, kurie turi strateginių studijų programą. Kalbėdamas apie ateitį Lukas sako, kad norėtų dirbti kažką, susijusio su karyba, o dabar, baigęs tarnybą tiesiog planuoja pakeliauti.
