Vilniaus apygardos administracinis teismas šią savaitę atmetė šauktinio skundą ir paliko galioti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimą neatidėti jo privalomosios pradinės karo tarnybos.
Skundą pateikęs D.K. teigė, kad jo karinė tarnyba padarys neproporcingai didelę žalą jo asmeniniams interesams. Bendrovės vadovu dirbantis vyras teigė, kad yra vienintelis asmuo, kuris organizuoja įmonės veiklą bei teikia audito paslaugas įmonės klientams.
„Be vadovo įmonė per 9 mėnesius praras dideles pajamas, o tai įmonę privestų prie bankroto ir taip bus padaryta neproporcinga žala“, – teigiama vyro teismui pateiktame skunde.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba teismo prašė skundą atmesti. Jos atstovai atkreipė dėmesį, kad D.K. nepateikė jokių duomenų apie savo paslaugas, teikiamas bendrovės klientams, bei pastebėjo, kad pareiškėjas, tapdamas įmonės akcininku ir vadovu jau žinojo, kad bus pašauktas atlikti tarnybą, be to, jis nepateikė jokių įrodymų, aplinkybių, kad jam nevadovaujant įmonei, ši patirtų didelę žalą.
„Pareiškėjas, žinodamas, jog yra šaukiamas atlikti karo tarnybos, pats prisiėmė riziką dėl įmonės įkūrimo. (...) Prieš tampant įmonės vadovu, įmonei vadovavo pareiškėjo tėvas, todėl nepagrįstai teigiama, kad įmonė gali nutraukti vykdomą veiklą, priešingai, įmonė liktų šeimos rankose“, – teismui nurodė Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
Įvertinęs abiejų pusių pateiktus argumentus, teismas paliko galioti Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos sprendimą, įvertinęs, kad jį naikinti nėra pagrindo.
Šiemet devynių mėnesių tarnybai įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pašaukti beveik 3,9 tūkst. karo prievolininkų. Tai trimis šimtais daugiau karių nei pernai.
Nors didžiąją dalį šauktinių sudaro vadinamieji savanoriai ir pirmumo tvarka tarnybą atliekantys šauktiniai, į kariuomenės dalinius pernai privalomai pašaukti 53 jaunuoliai.
