Į KT Seimas nutarimu kreipėsi kovo pabaigoje. KT buvo prašoma išaiškinti, ar rezoliucijoje „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ esanti nuostata, kad „tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės“, privalomąją karo tarnybą išsaugant tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno piliečio teisė ir pareiga, o įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Kreipimąsi į KT inicijavę parlamentarai teigia, kad Konstitucijoje įtvirtintas karo prievolės institutas nėra savitikslis, kad jo paskirtis yra parengti piliečius, kurie galėtų deramai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Rezoliuciją, sukėlusią abejonių dėl Konstitucijos atitikimo, Seimas priėmė 2008 metų kovą. Remiantis ja ir kitais teisės aktais tuometis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo.
Ministro įsakymu taip pat nustatyta, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti. Tuo metu įstatymai numato, kad šauktinių turėtų nelikti iki 2013 metų.
