Sekite 15min Google
Politiko teigimu, papildoma kardomoji priemonė – draudimas bendrauti – galėjo būti skirta tikintis, jog susitikimai tęsis ir tokiu būdu bus galima fiksuoti pažeidimą, uždėti apykoję.
Taip S. Skvernelis kalbėjo pirmadienį publikuotame interviu naujienų portalui „Delfi“.
Parlamentaras patvirtino susitikęs su įtariamąja tame pačiame ikiteisminiame tyrime, tačiau tiesiogiai neįvardijo, kad tai – jo buvusi patarėja Agnė Silickienė.
„Šioje byloje viešojoje erdvėje yra valkiojami du žmonės: Skvernelis ir Silickienė. Jie įvardijami kaip milžiniško korupcijos skandalo herojai. Tai yra du žmonės, kurie patiria milžinišką emocinį spaudimą. Tikrai nėra labai daug su kuo pabendrauti. Galbūt man lengviau yra, turint su kuo pakalbėti darbo vietoje. Bet kitam žmogui gal yra sunkiau“, – „Delfi“ kalbėjo politikas.
„Tie susitikimai buvo pagrįsti emociniu, asmeniniu pagrindu. Juk aštuonis mėnesius nedraudė jokio bendravimo, nematė jokios grėsmės ikiteisminiam tyrimui. Bet staiga ikiteisminio tyrimo pabaigoje atsiranda tokia priemonė. Matyt, žinant, kad jeigu aštuonis mėnesius bendravo, tai ir toliau bendraus. Tada tiesiog labai lengva tą pažeidimą nustatyti“, – svarstė jis.
S. Skvernelis tvirtino, kad per susitikimus nekalbėta apie ikiteisminį tyrimą, nebandyta jam kenkti, todėl esą nebuvo realios priežasties sugriežtinti kardomąją priemonę ir uždėti apykoję. Ši priemonė jam skirta nuo liepos mėnesio.
„O gyvenimas yra ne tik per Baudžiamąjį kodeksą žiūrimas, jis yra spalvingas. Dar kartą pabrėžiu – žmonės, kurie patiria šitą mėsmalę (esu susidūręs su ne vienu tokiu), svarsto įvairias gyvenimo aplinkybes su labai drastiškais galimais sprendimais. Žmonės galvoja apie išeitis, kurios tikrai nebūtinai susijusios su kažkokiais teisiniais procesais, bet ir asmeniniais procesais, kurie gali būti labai tragiški“, – teigė jis.
Anot Seimo nario, jam uždrausta bendrauti su daugybe žmonių, kai kurie net nėra identifikuoti: „Jūs turite suvokti, koks tai yra reikalavimas. Pavyzdžiui, nebendrauti su vienos biudžetinės įstaigos ir trijų uždarųjų akcinių bendrovių dirbančiais asmenimis ir asmenimis, dirbusiais nusikalstamos veikos padarymo metu.“
„Kaip tokį įpareigojimą man įgyvendinti? Ar man dabar reikia kreiptis viešai, kad man pateiktų sąrašus? Ar tiesiog tikslas yra kitas – kad tie žmonės, kurie tenai tuo metu dirbo arba dirba, ateitų su manimi pabendrauti, tai būtų užfiksuota ir aš turėčiau kitą kardomąją priemonę?“ – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis tvirtino rengiąs skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, mat įžvelgiąs, jog prezidento Gitano Nausėdos komentarai apie jo bylą gali būti vertinami kaip tam tikras spaudimas visuomenei ir teisėsaugai.
„Jis vienai žiniasklaidos priemonei pasakė, jog jam buvo atnešta operatyvinė informacija, kurią jis matė. Tai yra visiškas nonsensas, nes jokiu būdu joks šalies vadovas – nei prezidentas, nei Seimo pirmininkas, nei premjeras – negali susipažinti su kriminalinės žvalgybos, arba vadinamąja operatyvine, informacija. Net apibendrinta. Jie tokios teisės neturi“, – sakė S. Skvernelis.
BNS rašė, kad S. Skverneliui pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo.
Teisėsauga tvirtina turinti pagrindo įtarti, kad eidamas Seimo pirmininko pareigas S. Skvernelis per keletą kartų priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais už politinį palankumą vykdant įgaliojimus, susijusius su Augalininkystės tarnybos veikla.
Anksčiau S. Skvernelio patarėja dirbusi A. Silickienė įtariama buvus nusikalstamos organizuotos grupės nare, ėmusi kyšius ir galimai tarpininkavusi politikui perduodant pinigus. Jai taip pat skirta nešioti apykoję.
Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje įtarimai pateikti ir iš Seimo pasitraukusiam konservatoriui Kaziui Starkevičiui, dar keliolikai asmenų.
S. Skvernelis daug metų tarnavo policijoje, yra ėjęs generalinio komisaro pareigas, iki tapdamas premjeru 2016 metais dirbo vidaus reikalų ministru.
Jis kaltę kategoriškai neigia.
