„Smurtautojai dabar žino, kad policija gali tiesiog atvažiuoti ir išvežti, be jokio pateikto skundo. Tie skaičiai, kurie dabar yra registruojami, rodo ir prevencinį pobūdį. Tačiau smurto šeimoje apraiškos pasidarė rafinuotesnės, užslėptos, latentinės. Įstatymo veikimo laikotarpiu smurtautojai irgi prisitaikė“, – kalbėjo policijos vadovas Vilniuje surengtoje konferencijoje.
Per šiuos metus įstatymo pagrindu beveik 20 tūkst. kartų į buitinius konfliktus buvo kviečiama policija, pradėta 8 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Policijos departamento duomenimis, praėjusį sausį buvo gauta apie 2,5 tūkst. iškvietimų, o tų pačių metų lapkritį – jau tik apie tūkstantį.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad šio įstatymo įgyvendinimui nebuvo skirta papildomų lėšų, ir vylėsi, kad naujoji valdžia numatys papildomą finansavimą kitąmet.
Pernai gruodį įsigaliojusiame įstatyme numatyta galimybė smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.
Įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra aukos raštiško pareiškimo. Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus su auka namus.
