Jo duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 4050, o išvyko – 3422 asmenys.
Kiek daugiau nei pusę – 56,2 proc. – atvykusiųjų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai, daugumą išvykusiųjų – 70,8 proc. – taip pat sudarė Lietuvos piliečiai.
Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto Tomo Šiaudvyčio, teigiamas migracijos balansas trumpuoju laikotarpiu iš dalies sprendžia darbuotojų trūkumo problemą.
Daug imigrantų – paprastai užsieniečių – įsidarbina transporto ir statybų sektoriuose.
„Įmonės gali pasamdyti daugiau darbuotojų, o tai joms leidžia prisiimti daugiau naujų užsakymų ir vykdyti aktyvesnę plėtrą. Tačiau išaugusi imigracija didina darbuotojų pasiūlą ir galimai lėtina darbo užmokesčio augimą tam tikrose ekonominėse veiklose“, – BNS pirmadienį komentavo T.Šiaudvytis.
„Daug imigrantų – paprastai užsieniečių – įsidarbina transporto ir statybų sektoriuose“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, dabartinis teigiamas migracijos balansas nebūtinai sprendžia ilgalaikes Lietuvos demografines problemas – gyventojų skaičiaus mažėjimą ir visuomenės senėjimą.
„Neaišku, ar atvykę užsieniečiai integruosis į Lietuvos visuomenę ir ilgam pasiliks Lietuvoje, ar tokia sparti užsieniečių imigracija ir toliau tęsis, nes ji priklauso Lietuvos transporto sektoriaus plėtros“, – sakė T.Šiaudvytis.
2020 metų sausis – dvyliktas mėnuo iš eilės, kai imigracija viršija emigraciją. Pastarąjį kartą neigiamas migracijos rodiklis fiksuotas lygiai prieš metus – 2019-ųjų sausį į šalį atvyko 68 žmonėmis mažiau nei išvyko.
Statistikos departamento skaičiavimu, pernai į Lietuvą atvyko maždaug 10,8 tūkst. daugiau žmonių nei išvyko: imigravo 40 tūkst., o emigravo – 29,2 tūkst. asmenų.