Į Vilniaus nuotekų valyklą patekti galimybė atsirado, kai „Vilniaus vandenų“ ir sostinės savivaldybės atstovai rado jau antrą galimą taršos plastiku šaltinį. Pirmasis šulinys, kuriame esančiose nuotekose plūduriavo plastiko dalelės, aptiktas pirmadienį Sandėlių g., antrasis (tiksliau – net keli, tarpusavyje susiję) – ketvirtadienį Liepsnos g.
Po šio antrojo atradimo tiek „Vilniaus vandenų“ direktorius Marius Švaikauskas, tiek sostinės vicemeras Valdas Benkunskas prabilo, kad tokia tarša yra tyčinė ir tai pavadino teroro aktu.
Plačiau skaitykite čia: „Vilniaus vandenų“ direktorius M.Švaikauskas plastiko paleidimą vadina teroro aktu: nepajėgiame visko išvalyti
Ne atliekas perdirba, o nuotekas
Vedžiodamas po valyklą „Vilniaus vandenų“ direktorius Marius Švaikauskas rodo, kur nuotekos suplaukia į valyklą ir kaip atrodo jų valymo procesas.
„Čia atiteka visas Vilnius – visos Vilniaus nuotekos, – rodydamas į kanalą pasakojo direktorius. – Visa tai, ką matome paviršiuje, būdavo visada – buteliai, maišeliai. Bet dabar pastebime ir specifinę atlieką – plastiko atlieką, kurios pas mus nebūdavo. Ją mums ir yra sunkiausia sugauti.“
Jis tikino, kad tai plastiko perdirbimo atlieka, kokios susidaro plastiko perdirbimo įmonėse.
„Mūsų įrenginiai negali jų sugauti, nes yra per mažos, nei iškyla į paviršių, kad galėtume viską sugriebti su riebalais, nei nusileidžia į dugną, kad galėtume surinkti su dumblu. Todėl dabar 24 val. per parą gaminamės savadarbius įrenginius, filtrus, kad sugaudytume tam tikrose vietose, nors mūsų visa infrastruktūra nėra pritaikyta gaudyti atliekų. Mes perdirbinėjame nuotekas, ne atliekas“, – kalbėjo M.Švaikauskas.
Iki šiol tokios taršos nepasitaikė. Bent taip tikina M.Švaikauskas – esą nedideli kiekiai kartais patekdavo į valyklą, bet masiškai plastiko dalelės tikrai niekada neplūdo.
„Laukiame rekonstrukcijos. Pamatėme, kad galime tikėtis tokių atliekų, todėl mes vykdydami rekonstrukciją, kuri turėtų prasidėti vasarą, jau numatysime, kad sugaudytų jas. Vis dėlto įmonės ar fiziniai asmenys neatsakingai ar tyčia atsikratydami atliekų jas nuleidžia į nuotekų tinklus“, – pasakojo direktorius.
Padangos ir net šaldytuvai
Jam antrino ir „Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos direktorius Tadas Kazlauskas, vesdamas prie pirmųjų įrenginių, kuriuose prasideda nuotekų valymas, į filtrų patalpas. Pirmiausia nuotekos valomos mechaniškai, prateka per stambias strypines grotas (10 mm) ir smulkias perforuotas juostines grotas (6 mm).
„Pirmiausia sulaikomi visi dideli nešmenys – pampersai, įklotai, maisto atliekos ir t.t. Toliau matote smulkias grotas, jų filtracijos skylučių dydis yra tik 6 mm, vadinasi, viskas, kas smulkiau nei 6 mm, eina kiaurai. Jų paskirtis sulaikyti visus nešmenys, kad neitų toliau į biologinį valymą“, – pasakojo T.Kazlauskas.
Paklaustas, kaip įmanoma, kad nuotekose tenka graibyti ir vaikiškas sauskelnes, T.Kazlauskas atsakė paprastai: „Pampersai atkeliauja iš nesąmoningų gyventojų.“ Esą visuomenė turėtų būti sąmoninga ir nemesti į kanalizaciją to, ką mesti draudžia ne tik sveikas protas, bet ir įstatymai.
„Iš populiariausių dalykų draudžiama pilti riebalus, mesti maisto atliekas, bet kokius kietus daiktus. Deja, yra kitaip. Mes išgaudome padangas, yra pasitaikę net šaldytuvų ir pan. Tai ta nematoma Vilniaus pusė, kurioje įžvelgiame gyventojų įpročius“, – kalbėjo bendrovės gamybos tarnybos vadovas.
Dėl plastiko taršos Vilniaus nuotekų valykloje teko keisti įprastą darbo ritmą – perderino įrangą, lėtino jos darbą, kad prie didžiųjų nešmenų priliptų kuo daugiau plastmasės dalelių. Tai padėjo apmažinti toliau plaukiančią taršą, kurios turimi filtrai nesugaudo.
Kiekiai – neaiškūs
Kiek iš viso tokių smulkių plastiko dalelių nusėdo ant nuotekų valyklos įrenginių sienų, buvo išgraibyta filtrais ar su riebalais, o kiek – pateko į Nerį, kol kas atsakyti neįmanoma. Nežinia, ar išaiškės ir nustačius visus galimus teršėjus. Vis dėlto tą kiekį, kuris lieka valykloje, jos specialistai ketina pasverti – tai turėtų tapti argumentu skaičiuojant padarytą žalą.
„Aplinkosauga irgi turėtų pasakyti. Dabar jie irgi ėmė mėginius, tirs“, – ketvirtadienio popietę sakė M.Švaikauskas.
Priminsime, kad pirmas plastiko daleles „Vilniaus vandenų“ nuotekų valykloje specialistai pastebėjo praeitą penktadienį. Tada esą ir pradėta mėginti jas sugaudyti, tik be savadarbių filtrų, kurie daromi dabar, tai buvo neįmanoma. Savaitgalį tik stabdė proceso eigą, pamatę, kad tai neveikia, ėmėsi filtrų. Dabar, kaip sako, prie jų tenka dirbti 24 valandas per parą, nes viskas daroma rankomis: filtrai daromi čia pat, tuomet darbininkai juos nuleidžia į vandenį, po kažkurio laiko ištraukiami, rankiniu būdu vandens srove valomi. XXI amžiaus šis procesas neprimena.
Pastabas, kad ir anksčiau Neryje galima buvo pastebėti panašių plastmasės dalelių, M.Švaikauskas neneigia girdėjęs.
„Į upę išeina ne tik „Vilniaus vandenų“ išleistuvas, į upę išeina labai daug paviršinių nuotekų išleistuvų. Tai neatmestina galimybė, kad taip atsitiko. Mes bet kuriuo atveju peržiūrėsime savo procesus, mūsų laboratorinius tyrimus, bet neatmestina, kad tai galėjo patekti ir per paviršinių nuotekų išleistuvus“, – kalbėjo direktorius.
Biologinio valymo metu mikrobai valo nuotekas, tačiau jie plastmasės neįveikia.
Nepaisant visų pastangų, plastiko dalelių nesunku pamatyti ir toje vietoje, kur nuotekų valykla jau išleidžia į Nerį išvalytą vandenį. Čia sudėtos bomos, o šalia sustoję vyrai graibo susidarančias putas su plastmasės dalelėmis.
