Kaip rašo Alytusplius.lt, vienas medikas jam atvirai pasakė, kad jeigu taip būtų nutikę prieš kokius penkerius metus, jo gyvybės nebūtų pavykę išgelbėti – nebuvo tokių galimybių.
Iš naujo mokėsi vaikščioti
Arti nebūties ribos buvusį policijos vadovą atvedė laiku nepradėtas gydyti virusas, kuriuo užsikrėtęs jis, kaip ir daugelis, iš pradžių galvojo: praeis. Bet jis nepraėjo, o išsivystė į abiejų pusių plaučių uždegimą, vos nenusinešusį gyvybės.
„Tie virusai, kaip man sakė medikai, keičiasi, mutuoja, darosi vis įžūlesni. Toks, kaip mano, gali paveikti ir kitus organus: širdies raumenį ar kitą, silpnesnę, organizmo vietą“, – pasakojo netikėtos patirties įgijęs V. Grigaravičius
„Tie virusai, kaip man sakė medikai, keičiasi, mutuoja, darosi vis įžūlesni. Toks, kaip mano, gali paveikti ir kitus organus: širdies raumenį ar kitą, silpnesnę, organizmo vietą“, – pasakojo netikėtos patirties įgijęs V. Grigaravičius.
Per savaitę netekusiam septynių kilogramų svorio iš komos pabudusiam vyrui teko iš naujo mokytis vaikščioti – tam prireikė kelių dienų.
„Aš pats net nesupratau, kad buvau komos būklės. Kai žmona nubudusiam apie tai pasakė, nustebau. Ta savaitė tiesiog ištrinta iš sąmoningo gyvenimo“, – pasakojo pasveikęs, bet į darbą grįžti dar neskubantis buvęs komisaras, dabar vadovaujantis privačiai įmonei „AS Double Invest“.
Užsikrėtė nuo kosinčio draugo
Tikru išbandymu tapusi V. Grigaravičiaus ligos istorija prasidėjo banaliai: balandžio viduryje viename renginyje jis daug bendravo su savo pažįstamu, kuris smarkiai kosėjo, negalėdamas atsikosėti.
Iki tol jokių negalavimų nejautęs V. Grigaravičius po kelių dienų irgi pradėjo kosėti – jį kamavo sausas įkyrus kosulys, nuo kurio kartais net pykindavo. Tačiau į medikus vyras nesikreipė: gėrė vaistažolių arbatas, vaistinėje nusipirko pastilių. „Temperatūros nebuvo, maniau, praeis“, – ligos pradžią prisiminė V. Grigaravičius.
Gegužės pradžioje jis darbo reikalais išvyko į Londoną – lydėjo ekspertus. Prieš kelionę orų prognozėmis nepasidomėjęs V. Grigaravičius išvyko nepasiėmęs šiltesnių drabužių.
„Oras buvo žvarbus, o mums reikėjo keturias dienas dirbti nešildomuose sandėliuose. Ten buvo vėsu, o išeini į lauką – vėl vėjas. Sušalau. Vienas iš ekspertų irgi peršalo, jam temperatūra pakilo, pradėjo sloguoti. Bet anglai nupirko vaistų, jis iškart pradėjo juos gerti ir labai greitai pasijuto geriau.
Aš irgi tokių vaistų nusipirkau, bet negėriau – dar nesijaučiau labai prastai“, – pasakojo V. Grigaravičius.
Gydytojai sukėlė dirbtinę komą
Bet savijauta vis prastėjo: grįžus iš Londono namo, kosėjimas vis stiprėjo, netrukus pakilo temperatūra. Vyras išgėrė Londone įsigytų pora piliulių.
Temperatūra nukrito, tačiau pakilo kraujospūdis. Jam reguliuoti V. Grigaravičius nuolat vartoja vaistus, bet tąsyk jie negelbėjo. Teko kviesti greitąją pagalbą. Medikams suleidus vaistus, kraujospūdis normalizavosi.
„Buvo sunku kvėpuoti, silpna. Supratau, kad tai ne juokai. Atrodė, kad jau viskas “, – neslėpė V. Grigaravičius, kuriam Santariškių medikai nusprendė sukelti dirbtinę komą
Tačiau kitą rytą nubudęs vyras jautėsi labai keistai – jo širdies pulsas buvo dingęs. Vėl iškviesti greitosios medikai V. Grigaravičių nugabeno į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kurioje suteikus pagalbą, jis buvo skubiai išvežtas į Santariškes.
„Buvo sunku kvėpuoti, silpna. Supratau, kad tai ne juokai. Atrodė, kad jau viskas “, – neslėpė V. Grigaravičius, kuriam Santariškių medikai nusprendė sukelti dirbtinę komą.
Apie joje prabūtą laiką vyras nieko neatsimena – jo tiesiog neliko. V. Grigaravičių stebino tik tai, kad nubudęs iš komos jis suvokė žinąs visą Santariškių reanimacijos skyriaus, kuriame buvo atsidūręs pirmą kartą, patalpų išsidėstymą.
„Kažkodėl buvo jausmas, kad jau esu matęs ir žmones, su kuriais pirmą kartą ligoninėje mačiausi ir kalbėjausi“, – pasakojo V. Grigaravičius, būdamas komos būklės nematęs jokių paslaptingų ar pranašiškų sapnų.
Nuo virusuotų laikosi saugiu atstumu
Po aštuoniolikos Santariškių ligoninėje praleistų dienų alytiškis išėjo iš jos sustiprėjęs ir atsigavęs. „Turėjau laiko ir galimybę suvokti, kad reikia pradėti labiau branginti gyvenimą, kitaip jį reguliuoti, daugiau dėmesio skirti šeimai, žmonai, anūkams“, – prisipažino V. Grigaravičius.
Su savo pažįstamu, nuo kurio pasigavo lemtingu vos netapusį virusą, jis nebuvo susitikęs, tik kalbėjosi telefonu. „Jis iki šiol tebekosti, bet geria antibiotikus“, – sakė V. Grigaravičius. Dabar sutikęs kosintį ar sloguojantį žmogų, jis nebėga šalin, bet stengiasi laikytis saugiu atstumu.
Buvęs komisaras laikosi gydytojų nurodyto režimo: kasdien sparčiu žingsniu per valandą nueina keletą kilometrų, valgo daug daržovių, uogų, salotų. Vengia kiaulienos, rūkytų gaminių. Sūdytus lašinukus medikai leido valgyti, bet pieno gaminių liepė atsisakyti.
Patirti išgyvenimai vyrui ir dabar nekelia išgąsčio ar baimės, pagalvojus, kuo viskas galėjo baigtis. „Pripažįstu tą faktą, kad medikai ištraukė mane iš mirties nagų. Labai jiems esu už tai dėkingas“, – santūriai kalbėjo alytiškis, iki šiol neturėjęs jokių rimtų sveikatos sutrikimų.
