Daugelis žmonių nelabai tiki Seimo svarba, veikiau atvirkščiai – jie nė kiek nenuliūstų, jei Seimo narių būtų gerokai mažiau – bent jau taupymo sumetimais. Žinodami šias rinkėjų nuostatas, Seimo nariai iš visų jėgų stengiasi jiems įtikti. Pačioje šios kadencijos pradžioje Seimo narys, buvęs Seimo Pirmininkas A. Valinskas įvykdė savo „grasinimą“ – pateikė Konstitucijos pataisas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Jo nuomone, užtektų ir 121 seimūno. A. Zuokas nuleido kartelę iki 101. Seimo narė R. Baškienė nuėjo dar toliau: ji tvirtina, kad užtektų ir 71 parlamentaro. Jiems pritarė ir prezidentas V. Adamkus. Tačiau šie siūlymai vargiai įgyvendinami – Seimo narių skaičius įrašytas į Konstituciją, o norint pakeisti pagrindinį šalies įstatymą reikia, kad Seimas pritartų pataisai du kartus iš eilės ne mažiau kaip 94 balsais. Tarp balsavimų turi būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Daug ar mažai?
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo 2 696 090 rinkėjų. Taigi vienas seimūnas atstovauja vidutiniškai apie 20 tūkst. rinkėjų. Pusė Seimo narių – išrinkti pagal sąrašus ir atstovauja nežinia kam. Taigi realiai vienam Seimo nariui tenka 40 tūkst. rinkėjų.
Diskusijoje dažnai pateikiami duomenys, kad Didžiojoje Britanijoje vienas parlamento narys atstovauja 92 tūkst. gyventojų, Vokietijoje – 123 tūkst., Ispanijoje – 119 tūkst., Lenkijoje – 84 tūkst., Ukrainoje – 114 tūkst., Baltarusijoje – 98 tūkst. Kinijoje yra 3 000 parlamentarų, tad vienas atstovauja apie 400 tūkst. rinkėjų. Jei laikytumės šios proporcijos, Lietuvoje turėtų būti kokie 6 Seimo nariai. Vienas interneto portalo žurnalistas yra pajuokavęs, kad geriausiai būtų vienas, bet užtat tyras it krištolas.
Tačiau kuo didesnė šalis, tuo mažiau parlamentarų. Tiesiog taip paisoma sveiko proto – jei didelės šalys laikytųsi mažų šalių proporcijų, jos turėtų protu nesuvokiamą parlamentarų skaičių. Sakykim, pagal Lietuvos proporciją Kinija turėtų išsirinkti apie 60 tūkst. parlamento narių! Jei mažos šalys laikytųsi didelių valstybių atstovavimo proporcijų, kai kurios, sakykim, Islandija, įgyvendintų mūsų svajonę – turėtų vieną parlamentarą. O mažesnėse valstybėse parlamentarų skaičius panašus kaip ir Lietuvoje.
Liaudies tarnai neskursta
Nors valstybės mastu Seimui skiriami pinigai nėra dideli, daugeliui iš mūsų tos sumos rėžia akį. Beje, Seimo išlaikymas bėgant metams tapo vis brangesnis. 2003 m. iš biudžeto jam buvo skirta 61,844 mln. Lt, iš jų 27,923 mln. – darbo užmokesčiui. 2008 m. Seimui atseikėta jau 101,133 mln. Lt, iš jų 39,313 mln. – darbo užmokesčiui. Tiesa, šiemet Seimo biudžetą planuojama sumažinti daugiau kaip 40 proc.
Daug dėmesio šiuo metu pritraukia ir parlamentarų darbo apmokėjimas. Be abejo, tai domina ne tik mus, vos galą su galu suduriančiuosius. Kitų šalių piliečiai taip pat domisi, ar ne per daug įsiganę jų išlaikytiniai. Žurnalistai išsiaiškino ne tik pačius parlamentarų atlyginimus, bet ir visus priedus bei kompensacijas.
Pasirodo, nepaisant raginimų veržtis diržus, italų parlamentarai uždirba maždaug 20 600 eurų per mėnesį. Daugiau gauna tik britų deputatai – 20 760 eurų, tačiau, įvertinus šalių gyvenimo lygį, italų atlyginimai beveik 20 proc. didesni.
Trečiojoje vietoje yra prancūzų deputatai ir senatoriai (jie turi dvejus parlamento rūmus), gaunantys 20 416 eurų atlyginimą. Vokiečiai uždirba beveik dvigubai mažiau – 10 729 eurus. Daugiau kaip po 8 tūkst. eurų per mėnesį gauna tautos išrinkti atstovai Airijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje. Belgijoje išmokos parlamentarams siekia beveik 7 tūkst. eurų, Ispanijoje – 5 tūkst., Suomijoje – šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. Kukliausiai gyvena Portugalijos ir Lietuvos deputatai, gaunantys per mėnesį atitinkamai 3 707 ir 3 139 eurus.
Vakaruose privilegijos nekliūva?
Mūsų Seimo nariai retkarčiais užsimena, kad Vakarų parlamentarams suteikiama nemažai privilegijų. Tačiau, matyt, esminis klausimas yra toks, ar liaudis sutinka tokias privilegijas apmokėti, ar yra patenkinta savo išrinktųjų darbu? Kita vertus, privilegijos lyg ir galėtų garantuoti, kad žmogus vertins savo postą, nenorės jo prarasti ir stengsis būti sąžiningas. Deja, ši taisyklė ne visuomet pasitvirtina.
BBC atskleidė, kad, sakykim, prancūzų parlamentaras gauna 5 180 eurų per mėnesį būsto, kelionių ir pramogų išlaidoms, taip pat 8 950 eurų pagalbiniam personalui. Deputatai po šalį keliauja pirmąja klase, taip pat jiems apmokama 40 skrydžių per metus apsilankyti namie, jeigu jie nėra paryžiečiai. Iš Nacionalinės Asamblėjos siunčiami laiškai ir telefono skambučiai deputatams nemokami. Jie taip pat turi teisę gauti būsto paskolas iki 76 tūkst. eurų su ypač mažomis palūkanomis. 6 mėnesius deputatai gauna visą atlyginimą net ir tada, kai netenka savo mandatų. Beje, jei buvęs deputatas nesusiranda darbo, vėliau atlyginimas mažėja, bet dar mokamas 30 mėnesių. Taip pat deputatus saugo atskira socialinio draudimo sistema. Kiekvieni metai parlamente skaičiuojami kaip dvigubas darbo stažas, tad po 15 metų deputatas sukaupia 30 metų stažą.
Švedų Riksdagas nesuteikia parlamentarams pagalbininkų etatų, tačiau apmoka biuro ir kelionių vidutine klase išlaidas. Švedijos parlamentui priklauso apie 250 užmiesčio namų – jie suteikiami parlamentarų poilsiui be užmokesčio. Būstą mieste nuomojantys parlamentarai gauna 743 eurų kompensaciją.
Vidutinės metinės Didžiosios Britanijos parlamentaro išlaidos – 168 400 eurų, skirtų antrajam būstui, kelionėms, personalui ir biurui. Šiuo metu šią tvarką planuojama peržiūrėti. Parlamentarams per metus skiriama daugiau kaip 450 tūkst. eurų personalui samdyti, be to, galima įdarbinti ir šeimos narius. Ne Londone gyvenantys parlamentarai turi teisę į 100 000 eurų per metus kompensaciją antrajam būstui. Netekę mandato arba dalyvaujantys naujuose rinkimuose parlamentarai turi teisę į 50–100 proc. metinio atlyginimo kompensaciją.
Italijos parlamentarams yra nemokami lėktuvo ir traukinio bilietai, o už keliones automobiliu jie gali gauti kompensacijas.
Vokiečių parlamentaras, be algos, per mėnesį gauna 3 782 eurų išlaidoms ir metinį bilietą geležinkelio transportu. Biurams parlamente ir gimtinėje išlaikyti jam skiriama 13 660 eurų (įskaitant padėjėjų atlyginimus).
